Gedimino kepurė (Gedimino vainikas arba Gediminaičių karūna) - viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių insignijų. Lietuvos valdovo inauguracijos metu Vilniaus katedroje Gedimino kepurės uždėjimas ant galvos ir kalavijo įteikimas valdovui sudarė Lietuvos valdovo inauguracijos aktą.
Istorija
Gedimino kepurė minima XVI a. rašytiniuose šaltiniuose. Saugota valstybės ižde. Insignijos pavadinimas leidžia teigti, kad jos simbolika buvo siejama su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu. Pirmą kartą karūna pavaizduota Vytauto Didžiojo majestotiniame antspaude prie Melno taikos (1422) sutarties.
Vyskupui Povilui Alšėniškiui sudarytoje Jano Dlugošo herbyno kopijoje, kuri buvo papildyta Lietuvos heraldikos objektais, ši insignija vaizduojama kaip apvalus nesegmentuotas galvos apdangalas. XVI a. kronikose minimos per Aleksandro, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto pakėlimo didžiaisiais kunigaikščiais ceremonijas naudotos karūnos, puoštos perlais ir brangakmeniais. 1569 m. Liublino unijos aktu panaikinus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vainikavimą ir 1572 m. mirus paskutiniam gediminaičiui Žygimantui Augustui, Gedimino kepurė neteko politinės insignijos reikšmės.
Po 1569 m. karūnos likimas nežinomas - galbūti ji dingo Maskvos okupacijos metais. Nors, 1563 m. Vavelio katedros inventoriuje minima vyskupo mitra, padaryta iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos.
