Toninė kalba – kalba, kurioje skirtingi žodžių tonai (savita intonacija) keičia žodžių reikšmę, net jei kitais atžvilgiais žodžiai vienodi. Tam tikrą toną turi kiekvienas skiemuo, o ne vienas ar keli žodžio skiemenys kaip priegaides turinčiose kalbose.
Toninės yra dauguma Rytų Azijos kalbų, pvz., kinų, vietnamiečių, dalis korėjiečių dialektų. Kai kurie tonai kalbos gerai nemokantiems ar muzikinės klausos neturintiems žmonėms gali skambėti labai panašiai, todėl tai yra sunkiausiai išmokstama toninės kalbos dalis.