Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (trumpinys – ŠESD) – atmosferoje esančios dujos, skatinančios šiltnamio efektą. Šios dujos sugeria dalį į atmosferą patekusių infraraudonųjų spindulių ir išspinduliuoja juos atgal į aplinką, tokiu būdu sulaikydamos šilumą prie Žemės paviršiaus. Kai kurios šiltnamio dujos atmosferoje atsiranda natūralių procesų metu, kitų kiekis didėja dėl žmogaus veiklos. Pastarosios vadinamos antropogeninėmis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Gamtinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra vandens garai, anglies dioksidas, metanas ir ozonas. Žmonių veikla anglies dioksido, metano ir kai kurių kitų šių dujų kiekius atmosferoje žymiai padidina. Anglies dvideginio koncentracija atmosferoje nuo pramonės revoliucijos pradžios išaugo 50 %, metano – 150 %. Nors anglies dioksido kiekis atmosferoje per visą Žemės istoriją ženkliai svyravo, dabartinė koncentracija yra didžiausia per pastaruosius 3 mln. metų.
Antropogeninės šiltnamio dujos
Didžiausią dalį antropogeninių dujų emisijų sudaro anglies dioksidas (atsakingas už tris ketvirtadalius šiltnamio efekto) ir metanas (atsakingas už beveik visą likusią dalį šiltnami efekto),chlorfluorangliavandeniliai (CFC), diazoto monoksidas – taip pat atlieka pakankamai reikšmingą vaidmenį, nes, nors jų koncentracija atmosferoje gerokai mažesnė, jos turi didesnį šiltnamio efekto potencialą.
Pagrindiniai antropogeninių dujų šaltiniai yra šie:
- iškastinio kuro deginimas, iš visų antropogeninių faktorių reikšmingiausiai didinantis anglies dioksido koncentraciją;
- gyvulininkystė, ryžių auginimas drėgnuose laukuose, žemės panaudojimas ir drėgnų žemių pokyčiai, vamzdynų nuotėkiai, atliekų sąvartynai didina metano koncentraciją;
- sunkioji pramonė;
- miškų naikinimas (dažniausiai susietas su pramoninės gyvulininkystės plėtimu);
- kiti sektoriai atsakingi už gerokai mažesnę dalį emisijų.
- žemdirbystė, įskaitant trąšų naudojimą, didina azoto monoksido koncentraciją;
- chlorfluorangliavandenilių (CFC) naudojimas šaldymo sistemose, taip pat CFC ir halonų naudojimas ugnies gesinimo sistemose bei gamybos procesuose;
Antropogeninių šiltnamio dujų koncentracijų didėjimas laikomas pagrindine pasaulinio atšilimo priežastimi. Pasak JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, mėsos produkcija išskiria apie 18 % visų antropogeninių šiltnamio dujų, tuo tarpu pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, emisijos iš transporto sudaro 13 %. Anglies dioksido, metano ir diazoto monoksido koncentracija tebeauga, o CFC-11 ir CFC-12 dujų – nuosekliai mažėja nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio.
| CO2 | CH4 | CFC-11 | CFC-12 | N2O | |
|---|---|---|---|---|---|
| Priešindustrinė koncentracija, 1750 m. | 280 ppmv | 0,8 ppmv | 0 | 0 | 288 ppbv |
| Koncentracija 2023 m. | 419 ppmv | 1,92 ppmv | 217 pptv | 490 pptv | 337 ppbv |
| Išlikimo atmosferoje laikas, metais | 50-200 | 10 | 65 | 130 | 150 |
| Pasaulinio atšilimo potencialas, santykinis dydis CO2 atžvilgiu | 1 | 63 | 4500 | 7100 | 270 |
| Įtaka atšilimui | 64 % | 11 % | 6 % (per abu) | žr. CFC-11 | 18 % |
*ppmv – tūrio dalis milijonui (106) dalių, ppbv – milijardui (109), pptv – bilijonui (1012).
CO2 ir vandens garai sugeria visų bangų IR spindulius, išskyrus apytiksliai 8000–12000 nm bangų ilgio intervale. Dėl to kitos šiltnamio dujos, tokios kaip metanas, diazoto monoksidas, CFC, kurios sugeria ir šio intervalo IR spindulius, būdamos mažesnėmis koncentracijomis, turi didesnį „pasaulinio atšilimo potencialą“.