Biržų herbas – pagrindinis Biržų miesto, Biržų miesto seniūnijos ir Biržų rajono savivaldybės heraldikos atributas.
Aprašas
Herbo auksiniame lauke ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu. Paukščio kojos ir snapas auksiniai, nagai - sidabriniai. Skydą juosia žalias laurų vainikas. Herbo simboliai pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų karinę šlovę, kunigaikščių kilmę, miesto priklausomybė Radviloms.
Biržų herbas unikalus yra tuo, kad geltoną skydą, kuriame pavaizduota plevėsuojanti balta vėliava su juodu Romos imperijos ereliu, juosė antikinis laurų vainikas. Tokį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę bei kunigaikštišką kilmę, visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo tik Biržų herbas.
Istorija
1589 m. Biržams herbą su Magdeburgo teisėmis suteikė ATR karalius Zigmantas Vaza. 1642 m. kovo 27 d. karalius Vladislovas Vaza patvirtino Biržams savivaldos teises. Šios privilegijos originalas nežinomas, tačiau archyve buvo saugojamas Jonušo Radvilos 1642 m. gegužės 7 d. patvirtintas pergamentinis lotyniškas nuorašas su spalvotu miesto herbu. Istorikas Edmundas Rimša teigia, kad tai bene vienintelis toks puošnus nuorašas Lietuvos miestų istorijoje.
1792 m. birželio 12 d. Varšuvoje ATR valdovas Stanislovas Augustas suteikė Biržams privilegiją Nr. 67 ir davė miestui herbą. Naujasis Biržų herbas buvo tiksli Kėdainių herbo kopija.
Sovietmečiu herbas atkurtas 1970 m. (autorė Vaidilutė Grušeckaitė), bet netrukus buvo uždraustas.
1989 m. herbą sukūrė Egils Skuja, bet jis nebuvo patvirtintas. Atnaujintą herbą 1997 m. lapkričio 6 d. dekretu Nr. 1443 patvirtino prezidentas Valdas Adamkus.