Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka; latv. Rīgas līcis; est. Liivi laht) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.

Rygos įlanka

  • Pagrindinis puslapis
  • Rygos įlanka
Rygos įlanka
Rygos įlanka ties Jūrmala
Rygos įlanka ties Jūrmala
Rygos įlanka Šiaurės Europoje
Rygos įlanka Šiaurės Europoje
Vandenyno baseinas Atlanto vandenyno
Plotas 16 300 km²
Vidutinis gylis 26 m
Didžiausias gylis 67 m
Tūris 424 km³
Įteka Dauguva, Pernu, Lielupė, Gauja, Salaca

Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka; latv. Rīgas līcis; est. Liivi laht) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.

Rygos įlanka įsiterpusi į sausumą 174 km. Plotas 16 300 km², didžiausias gylis 67 m.

Nuo Baltijos jūros Rygos įlanką skiria Saremos ir Muhaus salos, o su jūra jungia Irbės, Soelos ir Muhaus sąsiauriai.

Turinys

Geografija

Rygos įlanka

Tarptautinė hidrografijos organizacija apibrėžia Rygos įlankos vakarinę ribą kaip „liniją, einančią nuo Uovišių gyvenvietės Latvijoje (57°34’N), iki piečiausio Saremos salos taško. Paskui riba eina per šią salą iki Pamanos gyvenvietės (22°34’E), iš ten iki Enmastės rago ir po to iki piečiausio Hijumos salos taško, paskui per Hijumą iki Takhkunos rago, šiauriausio įlankos taško, ir galų gale, iki Spithamio rago Estijoje“.

Šiaurės rytuose išskiriama Pernu įlanka.

Svarbiausi miestai prie įlankos yra Ryga, Pernu. Kurortai prie Rygos įlankos - Jūrmala, Saulkrastai, Kuresarė. Svarbiausios į įlanką įtekančios upės yra Dauguva, Pernu, Lielupė, Gauja ir Salaca.

Salos

Pagrindinės salos įlankoje yra Sarema, Kihnu, Ruhnu ir Abrukos salos, kurios visos priklauso Estijai. Kihnu sala apima 16,4 km² plotą. Dėl Saremos salos apribojamo Baltijos jūros vandenų maišymosi Rygos įlankos vanduo yra šiek tiek mažiau sūrus, negu kitur Baltijos jūroje.

Druskingumas

Rygos įlanka turi labai panašią druskos koncentraciją kaip ir Baltijos jūroje, 3,5-6,0 promilių (tūkstantųjų dalių). Gėlas vanduo turi 0,5 promilės, o paprastas jūros vanduo – apie 30 promilių. Druskos stratifikacinis sluoksnis yra randamas vidutiniškai 70 m gylyje.

Užšalimas

Gruodžio-kovo mėnesiais užšąla. Taip yra dėl nedidelio druskingumo ir dėl įlankos uždarumo, kuris lemia mažesnį vandens judėjimą. Žiemą daug žmonių vaikšto įlankos ledu. Didžiausias ledo storis (90 cm) užfiksuotas 1941–1942 m. žiemą.Poledinė žūklė yra tradicinis pakrančių gyventojų verslas. Ji yra populiari ir šiandien.

Vėlyvą 2013 m. kovą, dėl atsiskiriančių ledo lyčių nuo ledo teko gelbėti apie 200 žmonių.

Istorija

Pirmojo pasaulinio karo metu Rygos įlankoje vyko:

  • Rygos įlankos gynybos operacija (1915 m. rugpjūčio mėn.), kurios metu Rusijos laivynas bandė sutrukdyti į įlanką patekti Vokietijos kariniam laivynui;
  • Operacija "Albionas" (1917 m. rugsėjo-spalio mėn.), kurios metu Vokietijos karinis laivynas ir armija užėmė Vakarų Estijos salyną.

Antrojo pasaulinio karo metu Rygos įlankoje vyko:

  • Operacija "Beovulfas" (1941 m. rugsėjis), kurios metu Vokietija užėmė Saremos salą
  • Moonzundo desantinė operacija (1944 m. rugsėjis-lapkritis), kurios metu Sovietų sąjunga užėmė Saremą.
←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Balandis 12, 2026

    Skandinavų kalbos

  • Balandis 09, 2026

    Klasė (sociologija)

  • Kovas 28, 2026

    Nigel Williams-Goss

  • Balandis 06, 2026

    Vašingtonas (reikšmės)

  • Kovas 22, 2026

    Jurbarkas

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus