Ribonukleino rūgštis (RNR) – tai biopolimeras, sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų. Jos yra kiekvienoje gyvoje ląstelėje, virusuose. Padeda realizuoti ląstelės genetinę informaciją, užkoduotą DNR azotinių bazių sekoje.
Cheminė sandara ir palyginimas su DNR
Į RNR sudėtį įeina
- keturios heterociklinės bazės: adeninas, guaninas, citozinas, ir uracilas, iš kurių pirmosios trys randamos DNR, o uracilas RNR pakeičia DNR esantį timiną; RNR randama daug minorinių heterociklinių bazių;
- ribozė (DNR randama deoksiribozė) ir
- fosforo rūgšties liekana.
RNR, priešingai nei DNR, paprastai yra viengrandė, tačiau susiformuojant erdvinei struktūrai neretai susidaro trumpi dvigrandžiai fragmentai.
RNR tipai
- Informacinė RNR (iRNR arba mRNR) – tai RNR, kuri neša iš branduolio (eukariotų atveju) į baltymų sintezės vietą (citoplazmoje esančias ribosomas) informaciją apie baltymo pirminę struktūrą. Procesas, kurio metu naudojant DNR matricą RNR polimerazė sintetina iRNR, vadinamas transkripcija.
- Transportinė RNR (tRNR) – 74-93 nt ilgio ribonukleorūgštis, kuri transportuoja aminorūgštis į baltymų sintezės (transliacijos) vietą.
- Ribosominė RNR (rRNR) – įeina į ribosomų sudėtį, ribosomose sintetina baltymus.
- Ribozimai – katalizinę funkciją turinti RNR.
RNR pasaulio hipotezė
Manoma, kad pirmųjų gyvybės formų genetinė medžiaga buvo RNR (o ne DNR). Ji taip pat atlikdavo biocheminių reakcijų katalizines funkcijas, kurių dabar absoliučią daugumą atlieka baltymai (fermentai).