Galų-romanų kalbos

Galų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių.
Į galų–romanų kalbų pogrupį įeina šios kalbos ir tarmės:

• Oil kalbos:
  • Centrinės:
    • Prancūzų kalba (Il de Franso tarmė);
    • Orleano tarmė;
    • Tureno tarmė;
    • Beri tarmė.
  • Šiaurinės:
    • Normandų kalba;
    • Pikardų kalba;
    • Valonų kalba.
  • Vakarinės:
    • Anžu tarmė;
    • Meno tarmė;
    • Galo kalba (Bretanės prancūzakalbių gyventojų tarmė).
  • Pietvakarių:
    • Angumua tarmė;
    • Puatu tarmė;
    • Sentonžo tarmė.
  • Pietryčių:
    • Burgundų kalba;
    • Franš Kontės kalba;
    • Burbono tarmė.
  • Rytinės:
    • Lotaringų kalba;
    • Šampanės kalba.
• Frankoprovansalų kalba – dažnai vertinama kaip prancūzų arba oksitanų tarmių grupė, užimanti tarpinę padėtį tarp prancūzų ir oksitanų kalbų.

Kai kurie kalbininkai į šią grupę įtraukia Pietų Prancūzijos kalbas – oksitanų ir gaskonų, rečiau Rytų Ispanijoje vartojamą katalonų kalbą. Tačiau dažniausiai oksitanų, gaskonų ir katalonų kalbos jungiamos į atskirą oksitanų–romanų kalbų pogrupį.