| Sarcoptes scabiei | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Niežinė erkė (Sarcoptes scabiei) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Sarcoptes scabiei Linnaeus, 1758 |
Niežinė erkė (lot. Sarcoptes scabiei, sin. Acarus siro) – epidermio raginiame sluoksnyje parazituojanti erkė. Patelė 0,4, patinas – 0,3 mm ilgio. Įsiskverbia odos ploniausiose vietose: tarpupirščiuose, pažastyse, ant pilvo, tarpvietėje. Per dieną patelė odoje išrausia apie 2-3 mm ilgio takus, kur padeda kiaušinius. Patinai takų nerausia. Suaugusios erkės gyvena 40-45 dienas, patelė per visą savo gyvenimą padeda 20 ir daugiau kiaušinių.
Niežinės erkės suaktyvėja naktį, kai sušyla kūnas, tuomet pažeistos vietos ima niežėti. Kasantis atsiveria erkių takai. Tada erkės ir jų nimfos patenka ant kūno, baltinių ir aplinkinių daiktų. Tokiu būdu susidaro užkratas, kuriuo gali apsikrėsti sveikas žmogus.
Niežinių erkių sukeliama liga vadinama niežais (scabies).