Motiejus Šumauskas (1905 m. lapkričio 2 d. Kaune – 1982 m. gegužės 28 d.) – Lietuvos TSR partinis veikėjas, LKP narys nuo 1924 m.
| Motiejus Šumauskas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1905 m. lapkričio 2 d. Kaune |
| Mirė | 1982 m. gegužės 28 d. (76 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | Lietuvos TSR partinis veikėjas |
| Partija | 1924 m. LKP |
Biografija
Turėjo tik pradinį išsilavinimą. 1929–1930 m. buvo Tarptautinės Lenino mokyklos Maskvoje klausytojas. 1925–1926 m. Lietuvos komjaunimo CK narys. 1926–1928 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1928–1929 m. pogrindinio komunistų partijos Panevėžio apskrities komiteto sekretorius. 1929 m. suimtas, nuteistas ištremti, pabėgo į TSRS. 1930 m. grįžo į Lietuvą, Lietuvos komjaunimo CK sekretorius. 1931 m. LKP CK sekretorius. 1931 m. suimtas, nuteistas 6 metams katorgos darbų. Kalėjo iki 1937 m., dirbo spaustuvėje. 1939–1940 m. vėl kalėjo.
1940 m. Liaudies Seimo atstovas, Darbo rūmų ir Centrinio profsąjungų biuro pirmininkas, darbo ministro pavaduotojas. 1940 m. rugpjūčio 26 d. – 1941 m. birželio 22 d. – LTSR vietinės pramonės liaudies komisaras. Karo metu buvo pasitraukęs į Rusiją, 1941–1942 m. Penzos pieno kombinato direktorius. Nuo 1942 m. Raudonosios Armijos karininkas, permestas su būriu kovotojų į miškus Švenčionių apylinkėse. 1943–1944 m. tarybinio partizaninio judėjimo ir LKP(b) CK operatyvinės grupės vadovas. 1944 m. sausio-liepos mėn. – LKP(b) Šiaurės srities pogrindinio komiteto sekretorius.
1944 m. liepos-spalio mėn. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1944 m. spalio mėn. – 1950 m. liepos mėn. LTSR Valstybinės plano komisijos pirmininkas. 1950 m. liepos mėn. – 1953 m. birželio mėn. LKP(b) Šiaulių apskrities komiteto pirmasis sekretorius. 1953 m. birželio mėn. – 1954 m. vasario mėn. LTSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas. 1953–1975 m. LKP CK biuro narys. 1954–1956 m. LKP CK II sekretorius. 1956 m. sausio 16 d. – 1967 m. balandžio 14 d. LTSR Ministrų tarybos pirmininkas. 1967 m. balandžio 17 d. – 1975 m. gruodžio 24 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas; 1956–1976 m. – kandidatas į TSKP CK narius.
Turėjo pulkininko karinį laipsnį.
Apdovanojimai
- Socialistinio darbo didvyris (1975);
- 6 Lenino ordinai;
- Spalio revoliucijos ordinas;
- Tėvynės karo I laipsnio ordinas;
- Darbo raudonosios vėliavos ordinas.