Vasaros saulėgrįža, vidurvasaris – diena einamuosiuose metuose, kai Saulė viršutinės kulminacijos metu pasiekia maksimalų aukštį virš horizonto tarp visų einamųjų metų dienų (pavyzdžiui, Vilniuje tada Saulės aukštis virš horizonto yra apie 59 laipsnius). Tą dieną Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria šiauriausiame jos taške (Šiaurės pusrutulio vasaros saulėgrįža) arba piečiausiame ekliptikos taške (Pietų pusrutulio vasaros saulėgrįža). Kadangi astronomai gali apskaičiuoti šio įvykio tikslų laiką, jie vartoja vasaros saulėgrįžos momento sąvoką. Vasaros saulėgrįža yra ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikmetis. Šiaurės pusrutulyje vidurvasaris XXI amžiuje, priklausomai nuo metų, būna birželio 20 arba 21 dienomis, pietų pusrutulyje jis būna gruodžio 20 (amžiaus pabaigoje), 21 arba 22 dienomis. Daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris pažymimas šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad vidurvasario naktis yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami laužai, siekiant atbaidyti piktąsias jėgas.
Lietuvoje tradicinė baltų vidurvasario šventė yra Rasos, vėliau sutapatintos su Joninėmis. Latvių vasaros saulėgrįžos šventė vadinama Lyguo.
Taip pat skaitykite
- Žiemos saulėgrįža
- Pavasario lygiadienis
- Rudens lygiadienis