Joniškėlio partizanai – lietuvių partizanų karinis junginys, 1919 m. veikęs Raudonosios armijos užimtose Joniškėlio, Biržų apskrityse. Centras – Joniškėlis.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos–sovietų karas.
Iš pradžių Joniškėlio partizanai veikė kaip slapta pasipriešinimo organizacija; jos branduolį sudarė 1918 m. pab. Joniškėlio apskrityje suorganizuotų milicijos, vėliau – apsaugos būrių nariai. Organizacija Raudonosios armijos užnugaryje telkė apsaugos būrius, plėtojo ardomąją veiklą, agitavo kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės, kaupė ginklus, patikimus žmones įterpė į sovietinės valdžios įstaigas. Organizatoriai: Petras Gudelis, Antanas Kazilevičius, Jonas Navakas, Antanas Stapulionis, Aleksandras Šumskis.
Lietuvos kariuomenės ir saksų savanorių dalinių puolamai Raudonajai armijai traukiantis, nuo 1919 m. kovo 22 d. partizanais pasivadinę apsaugos būrių nariai iš pradžių Joniškėlyje, netrukus ir kitur ėmė veikti viešai – Joniškėlyje nuginklavo dalį Raudonosios armijos Žemaičių pulko karių, persekiojo atsitraukiančius Raudonosios armijos dalinius, išvaduotoje teritorijoje kūrė Lietuvos valdžios institucijas. 1919 m. balandžio pradžioje partizanai, kurių kartu su milicija jų buvo apie 1500, kaudamiesi 60-70 km fronto ruože nuo Latvijos sienos iki Bernatonių netoli Panevėžio, su Lietuvos kariuomene sustabdė Raudonosios armijos kontrpuolimą.
1919 m. balandžio mėn. partizanų būriai sujungti į Joniškėlio partizanų mirties batalioną (4 kuopos), 1919 m. gegužės 20 d. jis pripažintas Lietuvos kariniu daliniu, pavadintas Atskiru partizanų batalionu (vadas Antanas Stapulionis). 1919 m. gegužės mėn. dalyvavo kovose su Raudonosios armijos daliniais Joniškėlio, Biržų apskrityse. 1919 m. rugpjūčio batalionas, pertvarkytas į Joniškėlio pėstininkų batalioną (apie 500 žmonių, vadas Aleksandras Jakaitis), dalyvavo Zarasų operacijoje. 1919 m. gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas į 9-ąjį pėstininkų pulką.