Vilniaus kunigaikštystė – LDK dalinė kunigaikštystė, dar žinoma kaip Lietuvos kunigaikštystė. Vilniaus kunigaikštystės pavadinimu istorikams žinoma nuo XIV a. 2-ojo ketvirčio. Sostinė – Vilnius. Iš esmės tai buvo tiesioginė Lietuvos kunigaikštystės tąsa, istorikų taip vadinama dėl to, kad 1345 m. nuo pastarosios buvo atskirta Trakų kunigaikštystė.
| Vilniaus kunigaikštystė | ||||
| LDK dalinė kunigaikštystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Vilnius | |||
| Kalbos | Lietuvių, Rusėnų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Vilniaus kunigaikštis | ||||
| 1345–1377 (pirmasis) | Algirdas | |||
| 1392–1413 (paskutinis) | Vytautas | |||
| Istorija | ||||
| - Atskirta | 1345 m., 1345 | |||
| - Paversta vaivadija | 1413 m. | |||
XIV a. kunigaikštystės teritorija apėmė istorinę Aukštaitiją (be Trakų kunigaikštystės branduolio) ir didesnę dab. Baltarusijos dalį (su Naugarduko, Minsko, Mstislavlio, Breslaujos žemėmis).
Vilniaus kunigaikštystę paveldėjęs ar jėga užvaldęs kunigaikštis kartu tapdavo ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1390 m. atskirta Polocko vaivadija. 1413 m. iš Vilniaus kunigaikštystės sudaryta Vilniaus vaivadija.