Vinilinė plokštelė – analoginio garso laikmena, diskas, ant kurio yra išraižytas spiralinis griovelis, kuris kinta pagal garso bangą. Griovelis dažniausiai prasideda ties plokštelės kraštu, o baigiasi ties viduriu (beveik visuomet uždaru žiediniu grioveliu). Vinilinės plokštelės paprastai apibūdinamos pagal jų skersmens dydį (30 cm, 25 cm, 17,5 cm ir kt.), sukimosi greitį (33, 78, 45 aps/min. ir kt.), talpą, reprodukcinį tikslumą ar garso kanalų skaičių (monofoninį, stereofoninį, kvadrofoninį ir kt.).
Didžiąją XX a. dalį vinilinės plokštelės buvo pagrindinė terpė, naudojama muzikos atkūrimui, pakeitusios fonografo cilindrus. Vėlyvajame 8-ajame dešimtmetyje skaitmeninės laikmenos įgijo didesnę rinkos dalį ir 1991 m. išstūmė vinilines plokšteles. Tačiau, jos tebėra leidžiamos ir XXI amžiuje. Apie 2008 m. plokštelės atgavo populiarumą, buvo parduota apie 2,9 mln. vnt. tais metais, ir tai didžiausias pardavimų skaičius nuo 1998 m. Jas dažniausiai naudoja įvairūs didžėjai ar kolekcionieriai.