Raseinių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos vidurio vakarinėje dalyje, Žemaitijos etnografiniame regione. Centras – Raseiniai.
| Raseinių rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Raseiniai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 12 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Arvydas Nekrošius | ||||||
| Gyventojų | 29 268 | ||||||
| Plotas | 1 573 km² | ||||||
| Tankumas | 19 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 167 m | ||||||
| Tinklalapis | Raseiniai.lt | ||||||
 Vikiteka | Raseinių rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Didžioji Raseinių rajono dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, o pietuose paviršius leidžiasi į Nemuno žemupio žemumą. Aukščiausia rajono vieta (167 m) yra Kryžkalnio apylinkėse, žemiausia (30 m) – rajono pietryčiuose, Dubysos pakrantėje. Vidurinė sausio mėnesio temperatūra -4,8 °C, liepos mėnesio – +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 660–668 mm.
63 proc. teritorijos užima žemdirbystės plotai. Pro rajoną teka Dubysa (su Kirkšnove, Gynėve, Lukne) Šešuvies, Šaltuonos, Mituvos aukštupiai. Telkšo 2 Raseinių rajono ežerai, 14 tvenkinių. Miškingumas – 21 %. Būdingi eglynai, pušynai, yra mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – Lapkalnio-Paliepių, Šiluvos-Papušynio, Zvėgių-Kupsčių, Žalpių, Paupio.
Dubysa ties Gėluva- Kraštovaizdis ties Liktėnais
- Kalnujų piliakalnis
Istorija
 | Raseinių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Raseinių apskrities 39 apylinkių. 1950–1953 m. jis priklausė Kauno sričiai. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. perduotos Kelmės rajono 6 apylinkės. 1962 m. prijungtas Ariogalos rajonas ir Kėdainių rajono 1 apylinkė; Raseinių rajono 3 apylinkės perduotos Kėdainių rajonui, 2 – Tauragės rajonui. 1963 m. Jurbarko rajonui perduotos 4 apylinkės (Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė). 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įkurta Raseinių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. 2008 m. gruodžio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-427 nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigtos 87 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 852 | 39 apylinkės | 1 miestas (Raseiniai) | |
| 1954 m. (Išsamiau) | 14 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 878 | 55 713 | 14 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 1128 | 16 apylinkių | 1 miestas | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 15 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1577 | 55 000 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1600 | 53 029 | 15 apylinkių | 2 miestai (Ariogala, Raseiniai) |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1577 | 15 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai (Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys), 633 kaimai, 34 kaimų dalys, 8 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1573 | 50 200 | 15 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 633 kaimai, 34 kaimų dalys, 8 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 48 970 | 14 apylinkių | 2 miestai, 673 kaimo vietovės | |
| 1986 m. (Išsamiau) | 1573 | 13 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 567 kaimai, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 3 viensėdžiai | |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1573 | 46 037 | 10 apylinkių | 2 miestai, 590 kaimo vietovių |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1573 | 44 154 | 10 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 7 miesteliai, 560 kaimų, 3 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 24 kaimų dalys |
| 2009 m. (Išsamiau) | 12 seniūnijų ir 87 seniūnaitijos | 2 miestai, 8 miesteliai, 549 kaimai, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 37 494 | 12 seniūnijų | 2 miestai, 7 miesteliai, 557 kaimai, 3 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 12 seniūnijų | 2 miestai, 7 miesteliai, 575 kaimai, 3 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 12 seniūnijų | 554 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 8 miesteliai, 7 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 31 192 | 12 seniūnijų | 2 miestai, 8 miesteliai, 414 kaimų | |
Gyventojai
 | |||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 55 713 | 53 029 | 48 970 | 46 037 | 44 154 | 42 363 | 37 193 | 35 496 | ||
| 2017 m. | 2019 m. | 2021 m.sur. | - | - | - | - | - | ||
| 33 520 | 31 918 | 31 192 | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||
Tautinė sudėtis
| 2011 m. gyveno 37 494 žmonės:
| 2001 m. gyveno 44 154 žmonės:
|
Religinė sudėtis
- Romos katalikai – 89,6 %
- evangelikai liuteronai – 0,3 %
- stačiatikiai – 0,3 %
- kiti – 0,3 %
- netikintys/nenurodė – 9,5 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Ariogala ir Raseiniai;
- 8 miesteliai – Betygala, Girkalnis, Kalnujai, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Žaiginys;
- 590 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Raseiniai – 9865
- Ariogala – 2743
- Viduklė – 1425
- Girkalnis – 739
- Nemakščiai – 639
- Norgėlai – 557
- Šiluva – 530
- Sujainiai – 416
- Betygala – 406
- Virgainiai – 385
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Raseinių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Raseinių rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 12 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
| Ariogalos miesto seniūnija | Ariogala | 4,83 | 2 743 | 567,9 |
 Ariogalos seniūnija | Ariogala | 295,72 | 2 710 | 9,2 |
| Betygalos seniūnija | Betygala | 184,06 | 1 652 | 9 |
| Girkalnio seniūnija | Girkalnis | 104,75 | 1 381 | 13,2 |
| Kalnujų seniūnija | Kalnujai | 75,33 | 836 | 11,1 |
| Nemakščių seniūnija | Nemakščiai | 132,54 | 1 520 | 11,5 |
| Pagojukų seniūnija | Kaulakiai | 159,19 | 1 215 | 7,6 |
| Paliepių seniūnija | Sujainiai | 83,91 | 1 518 | 18,1 |
 Raseinių miesto seniūnija | Raseiniai | 8,51 | 9 865 | 1 159,2 |
| Raseinių seniūnija | Raseiniai | 147,8 | 2 879 | 19,5 |
| Šiluvos seniūnija | Šiluva | 201,09 | 1 923 | 9,6 |
| Viduklės seniūnija | Viduklė | 175,17 | 2 950 | 16,8 |
Tarptautinė partnerystė
Savivaldybės, su kuriomis Raseinių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Raplos apskritis, Estija, nuo 1991 m.
Mlava, Lenkija, nuo 2002 m.- Liubartuvas, Lenkija, nuo 2003 m.
Žmerynkos rajonas, Ukraina, nuo 2012 m.
Kekava, Latvija, nuo 2013 m.
Oremas, Portugalija, nuo 2018 m.- Volodymyras, Ukraina, nuo 2022 m.
Švietimas ir ugdymas
Raseinių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Ariogalos gimnazija
- Betygalos Maironio vidurinė mokykla
- Girkalnio pagrindinė mokykla
- Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras
- Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
- Paupio mokykla-daugiafunkcis centras
- Pikčiūnų pagrindinė mokykla
- Pramedžiavos pagrindinė mokykla
- Pryšmančių pagrindinė mokykla
- Raseinių Kalno vidurinė mokykla
- Raseinių meno mokykla
- Raseinių pagrindinė mokykla
- Raseinių specialioji mokykla
- Raseinių technologijos ir verslo mokykla
- Raseinių Žemaičio gimnazija
- Raseinių Šaltinio progimnazija
- Šiluvos vidurinė mokykla
- Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija
- Vosiliškio pagrindinė mokykla
- Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla