Vilkyškių kalvagūbris − kalva Lietuvos vakaruose, skirianti Nemuno deltos žemumą nuo Karšuvos žemumos.
Vilkyškių kalvagūbris tęsiasi 17 km iš šiaurės į pietus, nuo Lauksargių per Kreivėnus, Vilkyškius iki Nemuno 2−3 km pločio juosta. Vilkyškių kalvagūbrio tęsinys šiaurėje − Sartininkų kalvotas ruožas, pereinantis į Žemaičių aukštumos vakarinį šlaitą; pietuose, Nemuno kairiajame krante, kitas panašus kalvagūbris tęsiasi į pietvakarius, Sambijos moreninės plynaukštės link. Virš gretimų žemumų Vilkyškių kalvagūbris pakilęs 40−50 m; aukščiausi jo taškai − Strazdai (76 m virš jūros lygio), Kapelkalnis (64 m).
Vilkyškių kalvagūbris sustumtas ledyno, atslinkusio nuo Kuršių marių. Jis sudarytas iš moreninių priemolių ir limnoglacialinių sąnašų luistų. Ledynas buvo susiskaidęs į keletą liežuvių, todėl kalvagūbris susideda iš 4 nedidelių lankų; tose vietose, kur jie susiduria (prie Kreivėnų, Strazdų, Bitėnų), kalvagūbris yra platesnis. Ledynui tirpstant, jį apsėmė prieledyninės marios, kurios aplygino kalvagūbrio keterą, o šlaitus ir daubas apnešė smėliu. Marioms slūgstant, aukštesnės kalvagūbrio vietos išniro iš vandens. Dar vėliau jį perkirto besistumiančios į vakarus Nemuno žiotys ir susidarė pralaužtinė Nemuno slėnio atkarpa prie Rambyno.