Žakas Kartjė (Jacques Cartier; 1491 m. gruodžio 31 d. Sen Malo – 1557 m. rugsėjo 1 d.) – pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką. Jo pastangomis, atradus Šv. Lauryno įlanką ir upę, Prancūzija pradėjo Šiaurės Amerikos kolonizavimą.
| Jacques Cartier | |
|---|---|
 | |
| Žakas Kartjė | |
| Gimė | 1491 m. gruodžio 31 d. Sen Malo |
| Mirė | 1557 m. rugsėjo 1 d. (65 metai) Sen Malo, Prancūzija |
| Pareigos | navigatorius ir tyrinėtojas |
 Vikiteka | Jacques Cartier |
| Parašas | |
| |
Plaukiojimus aprašė manuskriptuose (originalai neišliko), tačiau kelionių dienoraščiai buvo publikuoti italų, anglų ir prancūzų kalbomis.
Biografija
Gimė 1491 m. Sen Malo, šiaurės rytų Bretanės pakrantės uoste.
Tarp 1534 m. ir 1542 m. atliko tris ekspedicijas į Šiaurės Ameriką, ieškodamas šiaurės kelio į Aziją. Vienoje pirmųjų ekspedicijų Žakas Kartjė į Europą atvežė tujos medį, kurį vietiniai indėnai naudojo kaip vaistą nuo skorbuto.