Žemutinė Kalifornija (isp. Baja California) – valstija Meksikos šiaurės vakaruose, Kalifornijos pusiasalio šiaurinėje dalyje. Sostinė – Mechikalis.
| Žemutinė Kalifornija Baja California | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7) | |||||||
| Valstybė |  Meksika | ||||||
| Administracinis centras | Meksikalis | ||||||
| Įkūrimo data | 1952 m. | ||||||
| Gyventojų | 3 769 020 | ||||||
| Plotas | 71 446 km² | ||||||
| Tankumas | 53 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | MX-BCN | ||||||
Meksikos valstija nuo 1952 m.
Geografija
Ribojasi su JAV šiaurėje (Kalifornija ir trumpa atkarpa su Arizona), su Sonora šiaurės rytuose ir Žemutine Pietų Kalifornija pietuose. Rytinę dalį skalauja Kalifornijos įlanka, o vakarinę – Ramusis vandenynas.
Paviršius kalnuotas (aukštis iki3100 m, Piko del Diablo kalnas, Siera de San Pedro Martiro kalnuose). Klimatas tropinis, sausas ir karštas. Prie Kalifornijos įlankos per metus iškrinta 100–400 mm kritulių, kalnuose – daugiau kaip 1000 mm. Valstijos teritorija teka Kolorado žemupys.
Yra 3 nacionaliniai parkai (San Lorenso salyno jūrinis nacionalinis parkas, San Pedro Martiro Sieros nacionalinis parkas, 1857-ųjų Konstitucijos nacionalinis parkas).
Ekonomika
Verčiamasi kalnakasyba (kasamas auksas, sidabras, titano, geležies, magnio, molibdeno rūdos), drėkinamąja žemdirbyste (medvilnė, vaisiai ir daržovės, vynuogės, alyvuogės, kviečiai, miežiai, sorgai), žvejyba, galvijų veisimu, pramone. Pagrindinis turistinis centras – Ensenada.
Didžiausi miestai
2020 m., tūkst. gyventojų:
- Tichuana – 1810,6
- Meksikalis – 854,1
- Ensenada – 330,6
- Rosaritas – 100,6
- Tekatė – 81,0
- Vilja del Kampas – 33,3
- Rodolfo Sančes Taboada – 27,9
- Siudad Gvadalupe Viktorija – 19,0
- Tichuana
- Dygūs augalai vandenyno pakrantėje
- Siera San Pedro de Martiro kalnai
- Jūrų liūtas Punta Bandos kyšulyje