55°47′53″š. pl. 21°04′03″r. ilg. / 55.7981°š. pl. 21.0675°r. ilg.
Olando Kepurė – 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkst. m. suformavo Baltijos ledynas.
Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando Kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos.
Olando Kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl XIX a. pr. pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.
Etimologija
Pateikiamos kelios Olando Kepurės (vok. Hollandische Mütze) pavadinimo versijos:
- 1818 m. pavadinimą oficialiai žemėlapiuose ir locijose įteisino Prūsijos valstybės patarėjas, inžinierius C. Wutzke, tačiau manoma, kad pavadinimą jūrininkai vartojo kur kas anksčiau.
- Šis pavadinimas gana įprastas jūrininkams, kadangi locijose tokiu pavadinimu iškilusias pakrantės reljefo formas dažnai pavadina ir kitose pasaulio vietose. Galima spėti, kad vietovė taip vadinama dėl reljefo formos panašumo į tikros olandų žvejo kepurės siluetą.
- XVI a. 3–4 dešimtmečiuose nemažai olandų apsigyveno Klaipėdoje, jų meistrai ir dailidės davė pradžią miesto laivų statykloms. Nuo 1540 m. šių vietų žemės savininkas buvo olandas Hermann van Bombell, jam priklausė Tauralaukis. Tad veikiausiai olandų pirkliai ar laivininkai ir bus pavadinę vietovę Olando Kepure.
Vietovė dar buvo žinoma kaip Melnmežė, Melnamežė, Melnemežė, Melnmeža, Melnameža. Ši forma siejama su latv. meln- – „juodas“ + mež- – „miškas“. Variantas Melnmuižė, kurio antrasis dėmuo būtų siejamas lyg ir su latv. muiža – „dvaras“, yra perdirbinys iš senesnių, tokių kaip Melnamežė, kadangi arti kalvos nei dvaro, nei jokios sodybos pėdsakų nerandama.
