Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
| Armėnų kalba Հայերեն | |
| Kalbama | Armėnijoje, Kalnų Karabache, Rusijoje, Gruzijoje, Prancūzijoje ir kitur (iš viso apie 60 šalių) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~9 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | indoeuropiečių armėnų |
| Rašto sistemos | armėnų raštas |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Armėnija Kalnų Karabachas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | hy |
| ISO 639-2 | arm/hye |
| ISO 639-3 | hye |
| Geografinis paplitimas | |
| |
 Vikipedija Armėnų kalba | |
Armėnų bendrinės kalbos istorija dalinama į 3 periodus: senąjį (406 – XI a., bendrinė kalba vadinosi grabar), vidurinį (XI – XVII a.) ir naująjį (nuo XVII a.).
Armėnų kalboje yra 6 balsinės ir 30 priebalsinių fonemų. Daiktavardis turi 2 skaičius. Keliuose dialektuose išliko dviskaita. Giminės išnyko. Egzistuoja postpozicinis žymimasis artikelis. Yra 7 linksniai ir 8 linksniavimo tipai. Kalba – agliutinacinė. Veiksmažodis dabartinėje armėnų kalboje kaitomas asmenimis, skaičiais, laikais, turi nuosakas ir veikslus.
Kalbai užrašyti vartojamas armėnų raštas.
Taip pat skaitykite
- vakarų armėnų kalba