Kėdainių rajonas

Kėdainių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Lietuvos centrinėje dalyje. Rajone yra geografinis šalies centras – Ruoščių kaimas. Šiaurėje ribojasi su Panevėžio ir Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno, vakaruose – su Raseinių rajono savivaldybėmis. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Vakaruose kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia rajono vieta yra Gudžiūnų apylinkėse – 113 m, žemiausia – pietuose, Nevėžio pakrantėje 21 m. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 645–670 mm kritulių. Nuolatinė sniego danga vidutiniškai laikosi nuo gruodžio pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis – 18 cm. Vidaus vandenys užima 4 % teritorijos. Maždaug per rajono vidurį iš šiaurės į pietus prateka Nevėžis. Į jį teka intakai: Šušvė, Liaudė, Dotnuvėlė, Smilga, Obelis su intakais Lankesa, Suleva ir Šumera; Kruostas, Barupė ir kt. Telkšo 10 ežerų (Kėdainių rajono ežerai) ir 18 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, vėlėniniai glėjiškiai ir vėlėniniai glėjiški sujaurėję. Miškingumas – apie 23,7 % (39,9 % miškų užima beržynai, 22,3 % – eglynai, 13,2 % – uosynai, 4,0 % – ąžuolynai). Didžiausi miškai: Dotnuvos, Josvainių, Lančiūnavos, Pernaravos. Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucynės, Šušvės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (Lančiūnavos, M. Daukšos, Šaravų ąžuolai, Nykio vinkšna), 3 geologiniai (Pilsupių, Vosbučių atodangos, Siponių ožakmenis). Skinderiškio dendrologinis parkas.

• 
  Lietuvos geografinis centras
• 
  Nevėžio žemuma šalia Kėdainių
• 
  Šušvė ties Guptilčiais
• 
  Josvainiai
• 
  Pavinkšniai

Aplinkinės savivaldybės
	Radviliškio rajono savivaldybė	Panevėžio rajono savivaldybė	Panevėžio rajono savivaldybė
	Raseinių rajono savivaldybė		Ukmergės rajono savivaldybė
	Kauno rajono savivaldybė	Kauno rajono savivaldybė	Jonavos rajono savivaldybė

	Kėdainių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

1950 m. birželio 21 d. iš buvusios Kėdainių apskrities 34 apylinkių, buvusios Kauno apskrities 4 apylinkių ir buvusios Vilkijos apskrities 1 apylinkės sudarytas Kėdainių rajonas. Nuo to laiko rajono centras yra Kėdainiai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Kauno sričiai. 1954 m. prie Kėdainių rajono prijungta Dotnuvos rajono 1 apylinkė, o Kėdainių rajono 1 apylinkė perduota Ramygalos rajonui, dalis 1 apylinkės – Jonavos rajonui. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. prie Kėdainių rajono prijungtas Dotnuvos rajonas.

1962 m. perduotos Kauno rajono 5 apylinkės, Panevėžio rajono 4 apylinkės; viena Kėdainių rajono apylinkė ir kitos apylinkės dalis perduota Radviliškio rajonui, 1 apylinkė perduota ir 3 apylinkės perimtos iš Raseinių rajono. 1963, 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos Kėdainių rajono ribos. 1965 ir 1968 m. kai kurios rajono gyvenvietės perduotos Raseinių ir Jonavos rajonams.

1995 m. vietoje Kėdainių rajono įsteigta Kėdainių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. 2001 m. panaikintos Aristavos seniūnija ir Kėdainių kaimiškoji seniūnija, jų teritorijos perduotos Vilainių seniūnijai, išplėsta Kėdainių miesto seniūnija, nežymiai – Pelėdnagių seniūnija ir Truskavos seniūnija. 2007 m. planuota Pernaravos seniūniją prijungti prie kuriamo Ariogalos rajono, tačiau seniūnijos gyventojai nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Kėdainių rajono, Ariogalos rajonas neįkurtas. 2009 m. gruodžio 11 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS–352 įsteigtos 75 seniūnaitijos.

Rajone gyvena 1,9 % šalies gyventojų. Miesto gyventojų dalis – 48,9 %. Gyventojų vidutinis tankumas 38,6 žm./km². Tankiausiai gyvenami Kėdainiai ir jų apylinkės, bei Dotnuvos konurbacija. Rečiausiai gyvenama vakarinė rajono dalis (Pernaravos, Krakių seniūnijos). 81,2 % gyventojų yra katalikai, 1,2 % – stačiatikiai, 0,2 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,1 % – evangelikai reformatai.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2007 m.	2011 m.sur.	2014 m.	2021 m.sur.
58 000	64 314	67 963	69 461	65 727	63 559	54 057	50 906	46 382
Demografinės raidos histograma

Akademija

Dotnuva

Gudžiūnai

Josvainiai

KĖDAINIAI

Krakės

Pagiriai

Pavermenys

Pelėdnagiai

Pernarava

Surviliškis

Šėta

Truskava

Vilainiai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 1 miestas – Kėdainiai;
• 10 miestelių – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta ir Truskava;
• 534 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Kėdainiai – 23461
2. Vilainiai – 1157
3. Josvainiai – 1122
4. Pelėdnagiai – 909
5. Vainotiškiai – 752
6. Šėta – 741
7. Krakės – 649
8. Dotnuva – 643
9. Labūnava – 608
10. Akademija – 587

Atstovaujamoji valdžia – Kėdainių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Kėdainių rajone yra 11 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Dotnuvos seniūnija	Dotnuva	145,93	4 006	27,5
Gudžiūnų seniūnija	Gudžiūnai	112,06	1 292	11,5
Josvainių seniūnija	Josvainiai	208,73	2 699	12,9
Kėdainių miesto seniūnija	Kėdainiai	91,71	24 547	267,7
Krakių seniūnija	Krakės	233,91	2 314	9,9
Pelėdnagių seniūnija	Pelėdnagiai	183,04	3 467	18,9
Pernaravos seniūnija	Pernarava	120,16	1 093	9,1
Surviliškio seniūnija	Surviliškis	100,14	1 277	12,8
Šėtos seniūnija	Šėta	148,85	1 628	10,9
Truskavos seniūnija	Pavermenys	133,86	969	7,2
Vilainių seniūnija	Vilainiai	198,23	3 090	15,6

Kėdainių rajonas vienas ekonomiškai stipriausių Lietuvos regionų (ypač išplėtota chemijos ir maisto pramonė bei žemės ūkis). Rajone pagaminama 2,8 % Lietuvos pramonės produkcijos (2005 m.). Mineralinių trąšų, sieros ir fosforo rūgščių ir kitų chemijos pramonės gaminių (AB Lifosa), padažų (AB Vesiga), ledų (AB Vikeda), cukraus (Nordic Sugar), konservų (Kėdainių Konservai), mėsos gaminių gamyba, grūdų (Kėdainių Grūdai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gaminių kepimas, odos dirbimas, metalinių konstrukcijų (AB Progresas), žemės ūkio padargų ir jų dalių gamyba, medienos apdirbimo pramonė. Pagrindinis pramonės centras – Kėdainiai. Žemės ūkio naudmenos užima 65,2 % rajono ploto; sudėtis: 93,0 % ariamoji žemė, 5,3 % pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % sodai ir uogynai (2005 m.). 65,4 % pasėlių užima javai (daugiausia žieminiai kviečiai), 10,3 % daugiamečių žolių pasėliai, 6,0 % cukriniai runkeliai, 2,6 % bulvės, 1,2 % lauko daržovės. Kėdainių rajonas garsėja šiltnaminių daržovių auginimu. Užauginama 17,8 % visų Lietuvos šiltnamio daržovių (agurkų, pomidorų), 17,8 % cukrinių runkelių, 6,2 % lauko daržovių, 6,2 % javų, 3,2 % bulvių (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7 % pieno). Rajone auginama 3,1 % Lietuvoje veisiamų galvijų, 2,4 % arklių, 1,8 % kiaulių, 1,4 % avių ir ožkų (2005 m.).

Per Kėdainių rajoną praeina keletas respublikinės reikšmės susisikimo arterijų: geležinkelis Vilnius-Šiauliai, plentai Via Baltica, Jonava-Šeduva, Aristava-Cinkiškiai, Aristava-Ukmergė. Pačiu pietvakariniu pakraščiu eina autostrada Vilnius-Klaipėda.

2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurinės, 16 pagrindinės, jaunimo, dailės, kalbų, muzikos, sporto mokyklos, 7 darželiai-mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, 3 vaikų darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, švietimo centras, Jonušo Radvilos studijų centras, B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla, Žemdirbystės institutas (Akademijoje), 1 ligoninė, 11 ambulatorinių gydymo įstaigų, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusių žmonių globos įstaigos, 4 vaikų globos įstaigos, 17 kultūros centrų, 39 bibliotekos. Kėdainių senamiestyje įsikūręs turizmo informacijos centras. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). Kėdainių krašto muziejus (su padaliniais evangelikų reformatų bažnyčioje, J. Paukštelio memorialiniame muziejuje, Daugiakultūriame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai, Tėvo Stanislovo liturginių drabužių ir reikmenų kolekcija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, 4 mokyklų muziejai.

Kėdainių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Akademijos gimnazija
• Dotnuvos pagrindinė mokykla
• Josvainių gimnazija
• Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija
• Kėdainių Atžalyno gimnazija
• Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazija
• Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija
• Kėdainių Ryto progimnazija
• Kėdainių Spindulio mokykla
• Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras
• Kėdainių Šviesioji gimnazija
• Labūnavos pagrindinė mokykla
• Miegėnų pagrindinė mokykla
• Pagirių Adomo Jakšto pagrindinė mokykla
• Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla
• Šėtos gimnazija

• Kėdainių rajono gyvenviečių sąrašas
• Kėdainių rajono saugomos teritorijos
• Kėdainių rajono upių sąrašas
• Kėdainių rajono miškų sąrašas
• Kėdainių rajono ežerų ir tvenkinių sąrašas
• Kėdainių rajono bažnyčių sąrašas
• Kėdainių rajono piliakalnių sąrašas