Šis straipsnis yra apie Afrikos geografinį regioną. Apie to paties pavadinimo valstybę žr. Futa Džalonas (istorinė valstybė)
| Senegambijos regionas | |
|---|---|
| Fuuta Jaloo | |
 | |
| Šalis | vidurio Gvinėja |
| Tautos | džalonkiai > fulbiai |
| Valstybės | Džalunkandu (IX–XIII a.) Futa Džalonas (1725–1896) |
| |
Futa Džalonas (ful.: Fuuta-Jaloo – „Džalonkių kraštas“, pranc. Fouta-Djalon) – aukštumų sritis Vakarų Afrikoje, daugiausia Gvinėjoje, taip pat dalis Senegale, Siera Leonėje.
Kartu tai yra ir istorinis Sahelio civilizacijos regionas, nuo XVI a. gyvenamas daugiausia fulbių tautybės atstovų.
Geografija
Futa Džalono Vyraujantis aukštis 900 m. Aukščiausia vieta – 1573 m aukščio Luros kalnas. Futa Džalonas sudarytas iš smiltainio, smarkiai suskaidytas upių slėnių (sudaro džiunglių slėnius ir kanjonus). Aukštumose prasideda dauguma didžiųjų Vakarų Afrikos upių: Nigeris, Senegalas, Gambija. Vyrauja pievų augalija bei džiunglės.
Istorija
Manoma, kad senieji Futa Džalono regiono gyventojai buvo mande kilmės, giminingi mandingams, soninkiams, vėliau atėjusių fulbių pavadinti apibendrinančiu terminu „džalonke“. II tūkst. pradžioje jie aukštumose sukūrė hipotetinę Džalunkandu valstybę. Manoma, kad XIII–XIV a. teritoriją kontroliavo Malio imperija.
Nuo XIII a. į regioną iš šiaurės migravo gyvulių augintojai fulbiai, kurių užkariavimai vertė vietos tautas migruoti į vakarus ir pietus, apgyvendinant miškingas tropikų teritorijas. Iš šių migravusių tautų vėliau susiformavo susu, temne, jalunka, kuranko ir kitos etninės grupės.
Fulbių tarpe plintant islamui, ėmė plisti džihado idėjos. XVIII a. fulbiai konsolidavo teokratinę Futa Džalono valstybę, valdomą dvasinių lyderių. Valstybės ekonominis pagrindas buvo vergų prekyba su pakrantėmis, kur jau buvo įsitvirtinę europiečių kolonijos.
1896 m. Poredakos mūšyje Futa Džalono valstybė pralaimėjo Prancūzijai, ir buvo prijungta prie Prancūzijos Gvinėjos.