Bilungai (vok. Billunger) – saksų bajorų, Saksonijos valdovų dinastija IX-XII a.
Pirmasis žinomas Bilungas buvo grafas Wichmanas (Wichmann), paminėtas 811 m. Vyriausio žinomo Liudolfingų giminės atstovo grafo Liudolfo žmona Oda irgi buvo Bilungė.
X a. giminės valdos buvo išsidėsčiusios Bardengau, apie Liuneburgą (Lüneburg), jie valdė jų vardu pavadintą Bilungų marką. X a. viduryje, kai Liudolfingų giminės Saksonijos hercogai tapo Vokietijos karaliais, karalius Otas Didysis ėmė perleisti vis daugiau ir daugiau savo hercogiškos valdžios Hermanui Bilungui (Hermann Billung). Penkias kartas Bilungų giminė valdė Saksonijos hercogystę.
Giminė išnyko, kai 1106 m. mirė hercogas Magnus, nepalikdamas sūnų. Šeimos turtas buvo padalintas tarp dviejų jo dukterų. Jo dukra Vulfhilda (Wulfhild) ištekėjo už Bavarijos hercogo Henriko IX (Velfų giminė). Kita dukra Eilika ištekėjo už Balenstedo (Ballenstedt) grafo Oto (Otto) (Askanių giminė). Ir po to dešimtmečius dėl Saksonijos varžėsi Velfai ir Askaniai.
Bilungai Saksonijos hercogai buvo:
- Hermanas (m. 973 m.)
- Bernardas I (m. 1011 m.)
- Bernardas II (m. 1059 m.)
- Ordulfas (m. 1072 m.)
- Magnus (m. 1106 m.)