Encų kalba (rus. Энецкий язык) – viena iš samodų kalbų, paplitusi Jenisiejaus žemupio dešiniajame krante (Rusijos Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas). 2002 m. encų kalba kalbėjo 119 žmonių. Daugelis kalbėtojų yra vidutinio amžiaus ar vyresni, visiems rusų kalba yra antroji kalba.
| Encų kalba Онай базаан | |
| Kalbama | Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas (Rusija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 119 |
| Kilmė | Uralo kalbos Samodų kalbos Šiaurės samodų grupė |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | - |
| ISO 639-3 | enf (miškų nencų dial.) enh (tundros nencų dial.) |
Kalba turi du labai besiskiriančius dialektus:
- somatu (rus. сомату – tundros dialektas, kitaip dar хантайский, туруханский;
- pe-bai (rus. пэ-бай – miškų dialektas, kitaip dar баихинский, карасинский, мангазейский.
Encų kalba yra agliutinacinio tipo. Gramatiškai ir leksiškai artima nencų ir nganasanų kalboms dėl bendros kilmės ir ilgalaikių kontaktų.
Pavadinimai nencas (nenesa), encas (enesa) ir nganasanas (nganasa) yra etimologiškai tapatūs.
Encų abėcėlė
Abėcėlė sukurta XX a. 9-10 dešimtmečiais, bet oficialiai nėra priimta. Ja išleistos trys knygos, jų tarpe – mokyklinis rusų – encų kalbų žodynėlis.
| А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё | Ԑ ԑ |
| Ж ж | З з | И и | Й й | К к | Л л | М м | Н н |
| Ӈ ӈ | О о | П п | Р р | С с | Ҫ ҫ | Т т | У у |
| Ф ф | Х х | Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ | ъ | Ы ы |
| ь | Э э | Ю ю | Я я |
Laikraštyje Taimyr (rus. Таймыр) retkarčiais spausdinamai straipsniai encų kalba.
Miškų encų kalba
Tai mažesnysis dialektas (kartais laikomas atskira kalba). 2006–2007 m. žiemą šia kalba kalbėjo apie 35 žmones – 6 Dudinkoje, 20 – Potapove, 10 – Tucharde. Jauniausias jų gimęs 1962 m., vyriausias – 1945 m. Daugelis jų yra trikalbiai, kalbantys miškų encų, tundros nencų ir rusų kalbomis.