Kraštutinė dešinė, arba dešinysis ekstremizmas – ideologijų, kurioms būdingas ultrakonservatizmas, autoritarizmas, ultranacionalizmas ir natyvizmas, visuma. Šios ideologijos priskiriamos kraštutiniam politinio spektro dešinės pakraščiui, nes nuo nuosaikesnių dešiniųjų ideologijų skiriasi priešiškumu liberalioms demokratinėms normoms bei ekskliusyvistinėmis pažiūromis. Kraštutinės dešiniosios ideologijos apima reakcinį konservatizmą, fašizmą ir nacizmą, o šiuolaikinės jų apraiškos – neofašizmą, neonacizmą, suprematizmą ir įvairius kitus judėjimus, kuriems būdingas šovinizmas, ksenofobija, teokratiniai ar reakciniai įsitikinimai.
Kraštutinių dešiniųjų pasaulėžiūroje svarbiausia yra visuomenės grynumo samprata, dažnai pasitelkiamos vienalytės „tautinės“ ar „etninės“ bendruomenės idėjos. Toks požiūris paprastai skatina organicizmą, kuris visuomenę suvokia kaip vientisą, natūralų organizmą, kuriam grėsmę kelia įvairovė arba šiuolaikinis pliuralizmas. Kraštutinių dešiniųjų judėjimai dažnai nukreipti prieš tariamas grėsmes jų idealizuotai bendruomenei (etninei, religinei ar kultūrinei), todėl kyla antiimigracinės nuotaikos, gerovės šovinizmas, o kraštutiniais atvejais – politinis smurtas ar priespauda. Pasak politikos teoretikų, kraštutiniai dešinieji apeliuoja į asmenis, tikinčius, kad reikia išlaikyti griežtą kultūrinį ir etninį susiskirstymą ir grįžti prie tradicinių socialinių hierarchijų bei vertybių.
Praktikoje kraštutinių dešiniųjų judėjimai labai skiriasi priklausomai nuo regiono ir istorinio konteksto. Pvz., Vakarų Europoje jie dažniau orientuojasi į antiimigraciją ir antiglobalizmą, o Rytų Europoje labiau pasižymi stipria antikomunistine retorika. Jungtinėse Amerikos Valstijose kraštutinių dešiniųjų judėjimų raida buvo savita – čia pabrėžiamas natyvizmas ir radikalus pasipriešinimas centrinei valdžiai.
Kraštutinių dešiniųjų politika pasireiškia priespauda, politiniu smurtu, prievartine asimiliacija, etniniu valymu ir genocidu, nukreiptu prieš žmonių grupes dėl jų tariamo menkavertiškumo ar tariamos grėsmės vietinei etninei grupei, tautai, valstybei, nacionalinei religijai, vyraujančiai kultūrai ar tradicinėms socialinėms struktūroms. Šiuose kontekstuose kraštutinių dešiniųjų politika darė ir tebedaro įtaką viešajam diskursui – kartais sulaukia sėkmės rinkimuose ir kelia diskusijų dėl savo vietos demokratinėse visuomenėse.