Panevėžio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje, Aukštaitijos etnografiniame regione. Centras – Panevėžys (į savivaldybės teritoriją neįeina, kadangi turi atskiros savivaldybės statusą kaip Panevėžio miesto savivaldybė).
| Panevėžio rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Panevėžys | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 12 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Antanas Pocius | ||||||
| Gyventojų | 35 422 | ||||||
| Plotas | 2 178 km² | ||||||
| Tankumas | 16 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 88 m | ||||||
| Tinklalapis | Panrs.lt | ||||||
 Vikiteka | Panevėžio rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Rajone žemdirbystės plotai užima 57,3 proc., miškai – 33,1 proc., vandenys – 2,1 proc., gyvenvietės – 2,1 proc. Panevėžio rajonas ribojasi šiaurėje – su Pasvalio ir Biržų, šiaurės rytuose – su Kupiškio, rytuose – su Anykščių, pietryčiuose – su Ukmergės, pietuose ir pietvakariuose – su Kėdainių, vakaruose – su Radviliškio ir Pakruojo rajono savivaldybėmis.
Rajono geografinė padėtis patogi: jis įsikūręs apie 150 km nuo pagrindinių Baltijos regiono centrų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio Klaipėdos uosto – 250 km. Be to, rajonas yra šalia magistralės, turinčios kelių tinklą, einantį nuo Berlyno per Varšuvą, Kaliningradą, Klaipėdą, Liepoją, Rygą, Taliną, Peterburgą. Rajoną kerta Radviliškio–Daugpilio geležinkelis, jungiantis Daugpilį rytuose su Šiauliais vakaruose.
Panevėžio rajonas yra Nevėžio žemumoje, priklausančioje Lietuvos Vidurio žemumai. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Aukščiausia rajono vieta (88 m) yra paribyje su Ukmergės rajonu (ties Briežvalkiu), žemiausia (30 m), prie Nevėžio, Kėdainių rajono paribyje. Miškuose gausu medžiojamų žvėrių. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Dauguma archeologijos paminklų – laidojimo vietos (pilkapynai ir kapinynai). Stūkso 3 piliakalniai (garsiausias Upytės piliakalnis).
Pro rajoną teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežerų (Panevėžio rajono ežerai), 11 tvenkinių. Miškingumas – 30,8 %. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos, Gustonių. Būdingi pušynai, eglynai, beržynai.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5,5 °C, liepos +17,4 °C. Per metus iškrenta 618–642 mm kritulių. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.
- Burvelių alkakalnis
- Žalioji giria ties Lamatomis
- Varnakalnis
Istorija
 | Panevėžio rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Panevėžio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Panevėžio apskrities 40 apylinkių ir Kupiškio apskrities 3 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. jam perduota panaikintų Troškūnų rajono 1 apylinkė ir Vabalninko rajono 1 apylinkė, Joniškėlio rajono 3 apylinkės. 1962 m. prijungtas Ramygalos rajonas ir Radviliškio rajono 2 apylinkės; 4 apylinkės perduotos Kėdainių rajonui. 1961, 1967, 1968, 1975, 1980 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė. 2008 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės taryba pakeitė kai kurių seniūnijų ribas ir numatė įsteigti Paįstrio seniūniją. 2009 m. rugpjūčio 20 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-203 įsteigtos 65 seniūnaitijos. 2010 m. sausio 1 d. įkurta Paįstrio seniūnija. 2019 m. rugsėjo 3 d. atnaujintos seniūnaitijų ribos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 937 | 43 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 12 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 977 | 51 775 | 12 apylinkių | 1 miesto tipo gyvenvietė (Naujamiestis) |
| 1962 m. | 1335 | 17 apylinkių | 1 miesto tipo gyvenvietė | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 13 apylinkių | |||
| 1967 m. | 2173 | 49 500 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 2200 | 47 975 | 16 apylinkių | 1 miestas (Ramygala), 1 miesto tipo gyvenvietė |
| 1972 m. (Išsamiau) | 2169 | 16 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Raguva, Šilai, Smilgiai, Vadokliai Velžys), 673 kaimai, 29 kaimų dalys, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 2203 | 43 800 | 15 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 7 miesteliai, 672 kaimai, 30 kaimų dalių, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 43 941 | 13 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 823 kaimo vietovės | |
| 1985 m. (Išsamiau) | 2202 | 13 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai, 643 kaimai, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės, 91 viensėdis | |
| 1989 m. (Išsamiau) | 2199 | 41 941 | 11 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 747 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 2179 | 42 855 | 11 kaimo seniūnijų | 1 miestas, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai), 636 kaimai, 102 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 11 kaimų dalių |
| 2009 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų ir 65 seniūnaitijos | 1 miestas, 8 miesteliai, 635 kaimai, 98 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 39 011 | 12 seniūnijos | 1 miestas, 8 miesteliai, 627 kaimai, 97 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 12 seniūnijų | 1 miestas, 8 miesteliai, 635 kaimai, 98 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 12 seniūnijų | 745 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 8 miesteliai, 12 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 35 426 | 12 seniūnijų | 1 miestas, 8 miesteliai, 482 kaimai, 49 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė | |
Gyventojai
 | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 51 775 | 47 975 | 43 941 | 41 941 | 42 855 | 43 193 | 39 011 | 37 494 | 35 762 | 35 426 | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis
| 2011 m. gyveno 39 011 žmonės:
| 2001 m. gyveno 42 855 žmonės:
|
Religinė sudėtis
- Romos katalikai – 84,4 %
- stačiatikiai – 0,5 %
- sentikiai – 0,3 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- evangelikai liuteronai – 0,1 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 13,8 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Ramygala;
- 8 miesteliai – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai;
- 752 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Dembava – 2447
- Krekenava – 1375
- Velžys – 1291
- Ramygala – 1241
- Molainiai – 1100
- Piniava – 1065
- Vaivadai – 968
- Staniūnai – 834
- Bernatoniai – 799
- Naujamiestis – 792
Administracija
Rajono savivaldybės būstinė yra Panevėžyje. Atstovaujamoji valdžia – Panevėžio rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Panevėžio rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 12 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
| Karsakiškio seniūnija | Karsakiškis | 305,55 | 2 473 | 8,1 |
| Krekenavos seniūnija | Krekenava | 298,9 | 3 526 | 11,8 |
| Miežiškių seniūnija | Miežiškiai | 209,01 | 2 008 | 9,6 |
| Naujamiesčio seniūnija | Naujamiestis | 136,74 | 2 320 | 17 |
| Paįstrio seniūnija | Paįstrys | 163,8 | 2 388 | 14,6 |
| Panevėžio seniūnija | Panevėžys | 169,52 | 7 583 | 44,7 |
| Raguvos seniūnija | Raguva | 94,69 | 1 243 | 13,1 |
| Ramygalos seniūnija | Ramygala | 237,24 | 2 871 | 12,1 |
| Smilgių seniūnija | Smilgiai | 130,73 | 1 423 | 10,9 |
| Upytės seniūnija | Upytė | 115,3 | 1 301 | 11,3 |
| Vadoklių seniūnija | Vadokliai | 168,31 | 1 529 | 9,1 |
| Velžio seniūnija | Velžys | 147,3 | 6 761 | 45,9 |
Tarptautinė partnerystė
Miestai, su kuriais Panevėžio rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Het Biltas, Nyderlandai
Kultūra
Veikia 5 visuomeniniai muziejai, 12 kultūros centrų, per 200 meno mėgėjų kolektyvų.
Švietimas ir ugdymas
Panevėžio rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Berčiūnų pagrindinė mokykla
- Dembavos pagrindinė mokykla
- Geležių pagrindinė mokykla
- Jotainių pagrindinė mokykla
- Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla
- Katinų pagrindinė mokykla
- Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija
- Kurganavos pagrindinė mokykla
- Linkaučių pagrindinė mokykla
- Miežiškių pagrindinė mokykla
- Naujamiesčio vidurinė mokykla
- Paliūniškio pagrindinė mokykla
- Paįstrio Juozo Zikaro vidurinė mokykla
- Raguvos gimnazija
- Ramygalos gimnazija
- Smilgių gimnazija
- Uliūnų pagrindinė mokykla
- Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla
- Vadoklių vidurinė mokykla
- Velžio gimnazija
- Žibartonių pagrindinė mokykla