Virdžinijos kolonija (kartais dar vadinama Virdžinijos kolonija ir dominija) buvo Anglijos kolonija Šiaurės Amerikoje, trumpai egzistavusi XVI-ame amžiuje, o nuo 1607 metų iki JAV nepriklausomybės karo egzistavusi nuolat (kaip britų kolonija po 1707 metų). Vardas Virdžinija pirmąkart buvo panaudotas sero Volterio Ralei ir karalienės Elžbietos I 1584 metais. Po Anglijos pilietinio karo, vykusio XVII amžiaus viduryje, Virdžinijos kolonija karaliaus Karolio II buvo pravardžiuojama „Senąja dominija” dėl kolonijos lojalumo Anglijos monarchijai.
| Colony of Virginia Virdžinijos kolonija | ||||
| Britų Amerikos kolonija | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
 | ||||
| Sostinė | Džeimstaunas | |||
| Valdymo forma | kolonija | |||
| Era | Imperializmas | |||
| - Įkūrimas | 1607 m. | |||
| - Tapo valstija | 1776 m. | |||
Po nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo 1783 metais, pietrytinė Virdžinijos kolonijos dalis tapo Virdžinijos respublika. Susiformavus Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš Virdžinijos kolonijos žemių buvo suformuotos visiškai naujos valstijos: Vakarų Virdžinija, Kentukis, Indiana, Ilinojus ir dalis Ohajo valstijos.