Kėdainių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, abipus Nevėžio. Centras – Kėdainiai.
| Kėdainių apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Kėdainiai | |||
| 1915–1918 m. |  Oberostas | |||
| 1918–1939 m. |  Lietuva | |||
| 1939–1944 m. |  Kauno krašto apygarda | |||
| 1944–1950 m. |  Lietuvos TSR | |||
Istorija
Kėdainių apskritį (vok. Kreis Kiejdany) sudarė vokiečių valdžia 1915 m. gruodžio 12 d. Ji 1915–1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai.
1919–1950 m. priklausė Lietuvai. 1920 m. Krekenavos valsčius perduotas Panevėžio apskričiai, 1947 m. Baisogalos ir Grinkiškio valsčiai – Radviliškio apskričiai, 1948 m. Ariogalos ir Pernaravos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygarda. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Kėdainių rajoną (34 apylinkės), dalis jos teritorijos perduota Dotnuvos (38 apylinkės), Jonavos (8 apylinkės) ir Ramygalos (3 apylinkės) rajonams.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1917 m. | 2280 | 52 153 | ||
| 1919 m. | 15 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Ilgižių valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krekenavos valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius |
| ||
| 1923-09 (išsamiau) | 2403 | 86 099 | 13 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius, 1 miestas: Kėdainiai | 1077 gyvenvietės: 1 miestas (Kėdainiai), 13 miestelių, 398 kaimai, 11 bažnytkaimių, 233 dvarai ir palivarkai, 363 vienkiemiai, 58 kitos gyvenvietės |
| 1930 m. | 2403 | |||
| 1932 m. | 2172 | 86 412 | 13 valsčių ir 128 seniūnijos | |
| 1939 m. | 2429 | 101 656 | ||
| 1940 m. | 12 valsčių:Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius | |||
| 1942 m. | 89 500 | |||
| 1943 m. | 12 valsčių | |||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 1594 | 8 valsčiai ir 86 apylinkės |
| |
| 1950-01-19 | 1594 | 83 apylinkės | ||
Valsčiai
1919–1950 m. apskrityje buvę valsčiai:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|
| Ariogalos valsčius | 1919–1948 | Ariogala |
| Baisogalos valsčius | 1919–1947 | Baisogala |
| Dotnuvos valsčius | 1919–1950 | Dotnuva |
| Grinkiškio valsčius | 1919–1947 | Grinkiškis |
| Gudžiūnų valsčius | 1919–1950 | Gudžiūnai |
| Ilgižių valsčius | 1919 | Ilgižiai |
| Josvainių valsčius | 1919–1950 | Josvainiai |
| Kėdainių valsčius | 1919–1950 | Kėdainiai |
| Krakių valsčius | 1919–1950 | Krakės |
| Krekenavos valsčius | 1919–1920 | Krekenava |
| Pašušvio valsčius | 1919–1943 | Pašušvys |
| Pernaravos valsčius | 1919–1948 | Pernarava |
| Surviliškio valsčius | 1919–1950 | Surviliškis |
| Šėtos valsčius | 1919–1950 | Šėta |
| Žeimių valsčius | 1919–1950 | Žeimiai |
Žemėlapiai
- Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
- Apskritis XX a. tarpukario žemėlapyje