Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Pietų vandenynas (kartais vadinamas: Pietų poliarinis vandenynas arba Antarktidos vandenynas) – ketvirtas pagal dydį vandenynas pasaulyje. Tai aplink Antarktido

Pietų vandenynas

  • Pagrindinis puslapis
  • Pietų vandenynas

Pietų vandenynas (kartais vadinamas: Pietų poliarinis vandenynas arba Antarktidos vandenynas) – ketvirtas pagal dydį vandenynas pasaulyje. Tai aplink Antarktidos žemyną esantys vandenys, neoficialiai įvardijami kaip penktasis vandenynas.

Pietų vandenynas

Ši teritorija, kaip atskira ekosistema, labai svarbi mokslinių tyrinėjimų atžvilgiu: vandenynų vandens judėjimas, visuotinio atšilimo tyrinėjimai bei kitais atžvilgiais.

Turinys

Geografija

Atlanto, Ramusis ir Indijos vandenynai supa Antarktidą į pietus nuo 60-ojo pietų platumos laipsnio.

Plotas – 21 960 000 km². Beveik visame vandenyno plote vidutinis gylis – 4000–5000 m, giliausia vieta prie Pietų Sandvičo salų – 7434 metrai.

Dugno reljefas

Dugną sudaro kelios dubumos, atskirtos povandeniniais kalnagūbriais. Antarktidos šelfas neįprastai gilus, nes visą Antarktidą slegia ledo masė, stumianti ją žemyn.

Vandenyno srovės

Srovių tekėjimas Pietų vandenyne yra sudėtingas. Ties Antarktida susidaro labai druskingas šaltas vanduo, kai po šelfiniais ledynais užšalus jūros vandeniui, iš jo išstumiamos druskos. Šis šaltas druskingas vanduo nugrimzta ir gelmėse teka į šiaurę.

Toliau nuo Antarktidos šaltas bet mažiau druskingas paviršinis vanduo teka šiaurės link. Šis galiausiai nusileidžia iki 2000-3000 m. gylio ir teka aplink visą Antarktidą tarp 50º p. platumos ir 60º p. platumos. Šalto vandens masės grimztančios ir tekančios šiaurės kryptimi, susilieja su antarktiniais vandenimis.

Didžiausią pasaulyje vandenynų srovių sistemą – Vakarų Vėjų srovę – sukelia vakarų vėjai, kurie nuolat stumia vandenį į rytus. Žiemą didžioji Pietų vandenyno dalis užšąla ir bendras jūrinio ledo plotas aplink Antarktidą padidėja 7-8 kartus.

Klimatas

Pietų vandenyne pučia stipriausi vidutiniai vėjai nei kitur Žemėje. Dėl smarkių vėjų, didelių bangų ir ledo čia pavojinga plaukioti laivams. Vandens temperatūra nuo -2 iki +10 °C.

Gyvūnija ir augalija

Apvelingo zonoje gausu planktono, kuris yra sudėtingos mitybos grandinės pagrindinė dalis. Svarbiausi planktoniniai organizmai yra krilis – vėžiagyviai, kurie minta fitoplanktonu bei jūrinio ledo dumbliais ir savo ruožtu teikia maistą žuvims, banginiams, ruoniams ir paukščiams.

Daugiausia yra gaudomi krilis ir dugne gyvenančios žuvys ilčiadančiai.

Vandenynui priklausančios jūros

  • Amundseno jūra
  • Belingshauzeno jūra
  • Deiviso jūra
  • Diurvilio jūra
  • Kosmonautų jūra
  • Lazarevo jūra
  • Mausono jūra
  • Riserio-Larseno jūra
  • Roso jūra
  • Sandraugos jūra
  • Skotijos jūra
  • Somovo jūra
  • Vedelio jūra
←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Kovas 27, 2026

    Balistinė raketa

  • Kovas 09, 2026

    Lietuvos kariuomenės mūšiai

  • Balandis 03, 2026

    Miestų partnerystė

  • Balandis 01, 2026

    Dubenkaulis

  • Kovas 11, 2026

    Antriniai lytiniai požymiai

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus