Moho paviršius – riba tarp Žemės plutos ir mantijos. Pirmą kartą nustatytas 1909 m. kroatų seismologo Andrijaus Mohorovičičiaus, stebint seismines bangas, susidariusias po žemės drebėjimo.
Moho paviršius slūgso 5 km gylyje po vidurio okeaniniais gūbriais ir apie 75 km po kontinentine Žemės pluta.
Šeštame – septintame XX a. dešimtmečiuose buvo bandoma gręžiniais pasiekti šį paviršių, tačiau šitas projektas buvo sustabdytas.