Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Pastrėvio herbas – pagrindinis Pastrėvio kaimo ir Pastrėvio seniūnijos (Elektrėnų savivaldybė) heraldinis simbolis.

Pastrėvio herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pastrėvio herbas – pagrindinis Pastrėvio kaimo ir Pastrėvio seniūnijos (Elektrėnų savivaldybė) heraldinis simbolis.

Aprašas

Sidabriniame skydo lauke žalias vandens malūno ratas su auksine ašimi, skydo galva mėlyna, atskirta debesiška linija.

Simbolika

Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais svarstant herbo idėjas buvo nuspręsta Pastrėvio herbe pavaizduoti vandens malūno ratą, kuris simbolizuotų nuo seno kaime buvusį malūną, elektros energijos gamybą, seniūnijoje esančius vandens telkinius.

Heraldiniai simboliai:

  • Vandens malūnas – nuo viduramžių buvo žmogaus gyvybinės veiklos, kaimų bendruomenių bei kaimynų susitikimų vieta. Skandinavų mitologijoje malūnas – derlingumo, gausos simbolis. Viduramžių mene dažnai vaizduojamas „gyvenimo ratas“, kuris gali žmogų iškelti ir nusmukdyti, arba „laimės ratas“, niekada nesustojantis ir permainingas. Kasdienėje kalboje dažnai vartojame posakius „ratas pasisuks“ (pasikeis likimas) arba „sustabdyti istorijos ratą“. Daugelyje pasaulio kultūrų ratas yra tobulumo, saulės simbolis. Ir Lietuvoje birželio pabaigoje per Rasos šventę nuo aukštumėlių paleidžiami degantys ratai, kad nusileidusi saulė ir vėl pakiltų kitą dieną.
  • Sidabrinė skydo spalva – heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę, siejama su vandeniu – vienu iš visatos elementų.
  • Žalia spalva – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties įsikūnijimas, augmenijos spalva.

Istorija

Pastrėvio herbas patvirtintas 2006 m. liepos 19 d. prezidento Valdo Adamkaus dekretu Nr. 685. Etalono autorius – Arvydas Každailis.

Viršus