Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ilguvos kaime, kairiajame Nemuno krante prie Nykos žiočių. Liaudies architektūros formų. Bažnyčia yr

Ilguvos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio )

55°03′51″š. pl. 23°19′17″r. ilg. / 55.0642°š. pl. 23.3214°r. ilg. / 55.0642; 23.3214

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Bažnyčia 2009 m.
Arkivyskupija Kauno
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Šakių
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybė
Gyvenvietė Ilguva
Adresas Dvaro g. 38
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1814 m.
Stilius liaudies architektūra
Aptarnauja Eugenijus Naujalis (2025)
Žemėlapis

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ilguvos kaime, kairiajame Nemuno krante prie Nykos žiočių. Liaudies architektūros formų. Bažnyčia yra architektūros paminklas Nr. 1612.

Istorija

Bažnyčios varpinė

1765 m. Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius pastatė bažnyčią, ji buvo Veliuonos parapijos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė.

Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią, ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907–1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką.

Po Antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas Rakauskas bažnyčią suremontavo.

Architektūra

Ji liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas medinių statinių tvora, skiriančia nuo civilinių kapinių. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė.

Viršus