Stanelių piliakalnis

Koordinatės

55°56′48″ š. pl. 21°56′46″ r. ilg. / 55.94667°š. pl. 21.94611°r. ilg.

Vieta

Plungės rajonas

Seniūnija

Paukštakių seniūnija

Aukštis

8 m

Plotas

18x13-16 m

Priešpilis

9x30-36 m

Naudotas

I tūkstantmetis - XIII a.

Žvalgytas

1949, 1964

Kultūros vertybių registras

Kodas

A815P / 5474 / AR788

Stanelių piliakalnis, Senpilis – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Stanelių kaimo, Paukštakių seniūnija. Pasiekiamas iš plento A11 Šiauliai–Palanga pasukus į Stanelius, jų centre pasukus keliu į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 250 m – yra jo dešinėje šiaurės vakaruose, prieš posūkį į kairę ir žemyn.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Pietvės dešiniajame krante. Iš pietryčių, pietų, pietvakarių ir šiaurės vakarų piliakalnį juosia upelis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Šlaitai į slėnį statūs, apie 8 m aukščio. Aikštelė trapecinė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 18 m ilgio, 16 m pločio šiaurės vakarų krašte, 13 m - pietvakariuose. Jos pietvakarių krašte supiltas 0,3 m aukščio, 8 m pločio pylimas, o šlaite, 4 m žemiau pylimo yra 6 m pločio terasa, nuolaidėjanti į pietvakarius per 1 m. Aikštelė tikriausiai buvusi perkirsta skersiniu grioviu ir pylimu (pastebimi nelygumai). Aikštelės šiaurės rytų krašte supiltas 0,8 m aukščio, 14 m pločio pylimas, už kurio iškastas 12 m pločio, 0,8 m gylio griovys, už kurio yra 9 m pločio terasa.

Į šiaurės rytus už piliakalnio terasos yra priešpilis. Jo aikštelė trapecinė, orientuota šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, 9 m ilgio, 30 m pločio pietvakariuose, 36 m - šiaurės rytuose. Jos šiaurės vakarų dalyje supiltas 58 m ilgio, 3 m aukščio, 18 m pločio pylimas.

Piliakalnis apardytas arimų, priešpilio pylimas iškasinėtas duobėmis. Piliakalnis ir priešpilis apaugę lapuočiais.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Istorija

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Pietvė.

Aplinkiniai piliakalniai