Maloje Beloziornojė

Mažieji Kalvaičiai Maloje Belozernojė vok. Klein Kallweitschen rus. Малое Белозерное
Maloje Belozernojė nuo Vištyčio pusės
Mažieji Kalvaičiai Maloje Belozernojė 54°26′49″š. pl. 22°41′46″r. ilg. / 54.447°š. pl. 22.696°r. ilg. / 54.447; 22.696 (Mažieji Kalvaičiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Nesterovo rajonas

Maloje Belozernojė (rus. Малое Белозерное), anksčiau Mažieji Kalvaičiai (vok. Klein Kallweitschen) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nesterovo rajone, 22 km į pietryčius nuo Nesterovo (Stalupėnų), Vištyčio ežero šiaurės vakariniame krante, priešais Vištyčio miestelį Lietuvoje. Ties gyvenviete iš Vištyčio ežero išteka Pisos upė.

Kurortinė gyvenvietė (poilsio namai, stovyklavietės). Šalia prasideda Raudonasis miškas. Maloje Belozernojė patenka į Vištyčio nacionalinį parką.

1785 m. šioje vietoje minima Kalvaičių, arba Misiškių (vok. Misischken), gyvenvietė. Nuo XIX a. minimi Didieji ir Mažieji Kalvaičiai (Misiškiai); Mažaisiais Kalvaičiais vadinta Didžiųjų Kalvaičių kaimo dalis prie Pisos ištakų. 1885 m. čia buvo 3 sodybos ir 29 gyventojai, 1905 m. – 4 sodybos ir 31 gyventojas. Rytų Prūsijos laikais priklausė Geldapės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Kalvaičių valsčių. Tikinčiųjų dauguma priklausė Žydkiemio evangelikų liuteronų parapijai. Pasienyje su Lietuva buvo sienos perėjimo punktas, veikė muitinė. 1938 m. gyvenvietė pervadinta Mažuoju Kornbergu (Klein Kornberg), kraštą užėmus Raudonajai armijai – Malojė Priozernoje. Apytikriai nuo XX a. devintojo dešimtmečio vadinama Malojė Belozernoje.

Tarybų Sąjungos laikais šalia buvo pionierių stovykla, poilsio bazė. Buvo kelias į Vištyčio miestelį.

XXI a. pr. prijungta prie Jagodnojės (Bredūnų) kaimo.