Kitos reikšmės – Paberžė (reikšmės).
| Paberžė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Paberžė | ||||||||||||||||
| 55°30′14″š. pl. 23°57′58″r. ilg. / 55.504°š. pl. 23.966°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Gudžiūnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 7 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Поберже, lenk. Podbrzezie | |||||||||||||||
 Vikiteka | Paberžė (Kėdainiai) | |||||||||||||||
Paberžė – kaimas Kėdainių rajono savivaldybės šiaurėje, 32 km į šiaurę nuo Kėdainių. Stovi medinė Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1859 m.), klebonija, varpinė, buvusi špitolė, viena kita sodyba. Šalia bažnyčios buvusiame Paberžės dvare veikia 1863 m. sukilimo muziejus, pastatytas koplytstulpis A. Mackevičiui atminti. Parke priešais dvaro rūmus supiltas sukilėlių atminimo pilkapis. Sukilimo aukų kapinės (Paberžės kapinės).
Geografija
Kaimas įsikūręs prie Liaudės upės (Nevėžio intako) ir Nykio upelių santakos. Apylinkėse yra Paberžės kraštovaizdžio draustinis.
Istorija
XVIII a. Paberžė priklausė baronui Šilingui, kuris čia 1793 m. pasistatė dvarą, 1787 m. pastatydino medinę Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią, kuri netrukus sudegė. Vėliau tas pats dvarininkas kažkur nupirko ir atvežė naują bažnyčią (pastatyta sudegusios bažnyčios vietoje 1858 m.). Sukilimui pralaimėjus, ištremtas jam prijautęs Šilingas. Jo dvarą kaip dovaną gavo caro valdininkas Tichejevas. Šis įsteigė mokyklą. Joje mokiniai buvo maitinami nemokamai. Prieš pat Pirmąjį Pasaulinį karą Tichejevas sumanė parduoti Paberžę. Pirkti leido buvusiems dvaro baudžiauninkams lietuviams, o ne kolonistams rusams (priešingai nei reikalavo caro valdžia).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Surviliškio valsčius | Kėdainių apskritis |
| 1950–1959 m. | Paberžės apylinkė (1950–1954 m. jos centras) | Dotnuvos rajonas |
| 1959–1963 m. | Kėdainių rajonas | |
| 1963– | Surviliškio apylinkė | |
| 1995– | Gudžiūnų seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 85 | 129 | 89 | 54 | 76 | 40 | 20 | 18 | 7 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
- Antanas Mackevičius (1828–1863), kunigas, 1856–1863 m. Paberžės filialistas, vienas 1863 m. sukilimo vadų; pirmasis suorganizavęs apie 250 sukilėlių būrį, 1863 m. kovo 20 d. bažnyčioje perskaitė Sukilėlių manifestą ir pats išėjo kovoti į apylinkių miškus. Gruodžio mėn. caro valdžios suimtas ir Kaune pakartas.
- Algirdas Mykolas Dobrovolskis, žinomas kaip Tėvas Stanislovas (1918–2005), kunigas, vienuolis kapucinas, 1966–2005 m. gyvenęs ir dirbęs Paberžėje, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūręs bažnytinių rūbų ir meno kūrinių muziejų.
- Vincas Svirskis (1830–1916), liaudies skulptorius, apylinkėse pradėjęs menininko kelią (Krutonių kaime stovi pirmasis jo koplytstulpis, 1863 m.).
- Liucija Sereikaitė-Juozonienė (1926–2011), fizikė.
Paberžę ir A. Mackevičiaus vadovaujamą sukilimą romane „Sukilėliai“ aprašė Vincas Mykolaitis-Putinas.
Galerija
Sukilėlių kapai
Sukilimo muziejus
Liaudė Paberžėje
Paberžės kapinės
- Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės