Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Keturiasdešimt Totorių – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio  202  Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė , 3 km į pietus nuo Pagirių. Seniūnaitij

Keturiasdešimt Totorių

Keturiasdešimt Totorių

Totorių mečetė
Keturiasdešimt Totorių
Keturiasdešimt Totorių
54°33′43″š. pl. 25°10′12″r. ilg. / 54.562°š. pl. 25.170°r. ilg. / 54.562; 25.170 (Keturiasdešimt Totorių)
ApskritisVilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
SavivaldybėVilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
SeniūnijaPagirių seniūnija
Gyventojai (2021)376
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas:Kẽturiasdešimt Totõrių
Kilmininkas:Kẽturiasdešimt Totõrių
Istoriniai pavadinimaitot. Кырык Татар, Qırıq Tatar
lenk. Sorok-Tatary
VikitekaKeturiasdešimt Totorių

Keturiasdešimt Totorių – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio  202  Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė , 3 km į pietus nuo Pagirių. Seniūnaitijos centras. Maža šiaurinė kaimo dalis prijungta prie Vilniaus. Stačiakampio plano gatvinis kaimas, gatvėms būdingi statūs susikirtimai. Stovi Keturiasdešimt Totorių mečetė (pastatyta 1815 m., restauruota 1993 m., musulmonų dvasinis centras. Fasadus juosia platus profiliuotas karnizas). Kaime yra trejos senovės totorių kapinės. Netoli mečetės pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.

Pagrindinė gatvė
Riboženklis kelyje  5233  Pagiriai–Keturiasdešimt Totorių 

Etimologija

Seniau kaimas vadinosi Kolnolarai, Kovnolarai (lenk. Kołnołary, Kownołary).

Liaudies etimologija paaiškina kaimo pavadinimą. Belaisviai totoriai, apgyvendinti Trakų kunigaikštystėje, iš Vytauto gavo privilegijų – išlaikyti savo tikybą ir papročius. Jiems leista ir paprotinė daugpatystė. Vienas totorius, čia apgyvendintas, turėjo keturias žmonas. Kiekviena jų pagimdė jam po 10 sūnų – iš viso 40 vaikų. Nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas.

Istorija

Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių LDK totorių gyvenviečių. 1397 m. Ldk Vytautas parsigabeno pirmuosius totorius, kaip karo belaisvius iš sėkmingo karo žygio į Krymą, kur tuo metu telkėsi totorių karo pajėgos. Parsigabeno ir dalį jų apgyvendino prie Vokės upės. 1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė. Apie 1630 m. kaime buvo 42 totorių namai.

1915 m. kaime pas mulą (musulmonų dvasininką) S. Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų tekstų rinkinys, rašytas arabų rašmenimis.

1950–1992 m. Vilniaus tarybinio ūkio technikumo pagalbinė gyvenvietė. 1965 m. įsteigta aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė, nuo 1991 m. Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m. Rudaminos valsčius Vilniaus apskritis
1950–1954 m. Keturiasdešimt Totorių apylinkės centras Vilniaus rajonas
1954–1968 m. Pagirių apylinkė
1968–1995 m. Vaidotų apylinkė
1995– Pagirių seniūnija Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m. 1931 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1977 m. 1979 m.sur. 1985 m.
321 272 263 375 444 452 393
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur. 2021 m.sur. - -
396 438 486
iš jų 130 totoriai
451 376 - -
Viršus