| Astacus leptodactylus | ||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Siauražnyplis vėžys (Astacus leptodactylus) | ||||||||||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||||||||
| Astacus leptodactylus Eschscholtz, 1823 |
Siauražnyplis vėžys (Astacus leptodactylus) – dešimtkojų vėžių (Decapoda) būrio gyvūnas.
Išvaizda, gyvenimo būdas
Gali užaugti iki 30 cm ilgio, tačiau dažniausiai randami apie 15 cm ilgio. Kūno viršus šiurkštus, varijuoja nuo šviesiai geltonos iki šviesiai žalios spalvos. Apačia labai šviesi ar net balta. Žnyplės siauros, šiurkščios, su daug mažų iškilumų.
Gyvena įvairiuose gėlo ar apysūrio vandens telkiniuose.
Paplitimas
Natūraliai gyvena Rusijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose.
Į Europą vėžiai įvesti iš Volgos Baseino, Kaspijos jūros regiono. Mažiau reiklūs aplinkos sąlygom už vietinį Europoje plačiažnyplį vėžį, todėl vandens telkiniuose dažnai jį nukonkuruoja.
Lietuvoje vėžiai įvesti XIX a. pabaigoje iš Baltarusijos ir Latvijos.