Tarptautinė darbo diena arba Gegužės pirmoji švenčiama gegužės 1 d.
| Tarptautinė darbo diena | |
|---|---|
 Gegužės 1 d. paradas Maskvoje, 1974 m. | |
| Oficialus pavadinimas | Tarptautinė darbo diena |
| Dar vadinama | Darbo diena, Gegužės 1-oji, Gegužės pirmoji, Tarptautinė darbo žmonių solidarumo šventė |
| Renginiai | Paradai, eisenos |
| Data | Gegužės 1 d. |
| Trukmė | 1 diena |
| Periodiškumas | Kasmet |
| Pirmą kartą | 1889 m. gegužės 1 d. |
| Susijusios šventės | Darbo diena (JAV) |
Tarptautinės darbininkų dienos istorija siekia 1886 m. Tų metų gegužės 1 d. Čikagos miesto policija malšino darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. 1889 m. Paryžiuje vykęs Tarptautinis darbininkų kongresas paskelbė Antrąjį Internacionalą darbo, socialistų ir marksistų partijoms. Jame buvo priimta rezoliucija dėl „Didžios tarptautinės demonstracijos“, palaikant darbininkų klasės reikalavimą dėl aštuonių valandų darbo dienos. Data buvo pasirinkta Amerikos darbo federacijos, minint visuotinį streiką Čikagoje. Vėliau ši demonstracija tapo kasmetiniu renginiu.
Lietuvoje
Pirmą kartą Gegužės pirmoji Lietuvoje buvo švenčiama 1892 m. Vilniuje. 1919–1929 m. buvo švenčiama kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė“ ir turėjo nedarbo dienos statusą. Taip pat po pertraukos buvo švenčiama vokiečių ir sovietų okupacijos metais, todėl atgavus nepriklausomybę, šventės atsisakyta. Ji vėl sugrąžinta 1996 metais. Organizatorių teigimu, dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.