Romaniškoji teisė (Romanų valstybių teisė) – kontinentinės teisės pošeimis. Valstybės – Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Belgija, Liuksemburgas, Rumunija. „Lyderė“, tradicijų pradininkė – Prancūzija. Sąlyginai priskirtini Nyderlandai (jie iš dalies priskiriami Germaniškajai teisei, teisė istoriškai artima Ispanijai, tačiau dėl daugelio įvairių teisynų būdingas savarankiškumas tarp Kontinentinės Europos teisės šeimos sistemų). Teisinei kalbai būdingas patosas, programiškumas.
Istorija
Didžiausią įtaką padarė 1804 m. Prancūzijos civilinis kodeksas, pranc. Code Civil (kurio dvasią paveikė prigimtinė teisė bei Didžioji prancūzų revoliucija bei jos idėjos), Prancūzijos viešpatavimo Europoje metais (apie 1807–1814 m.) galiojęs tokiose teritorijose kaip Varšuvos kunigaikštystė, Liuksemburgas, Meksikas, Egiptas, Argentina, Luiziana, Nyderlandai), Vokietija. Romaniškąją teisę itin veikė vokiškoji bei anglosaksų teisė.
 | Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
- Nepilni Teisės šakos
- Lyginamoji teisėtyra
- Prancūzijos teisinė sistema