Vincas Šlekys

Vincas Šlekys-Stagaras (1870 m. spalio 19 d. Mokolai, Šunskų valsčius, Marijampolės apskritis – 1946 m. lapkričio 6 d. Novaja Lialia, Sverdlovsko sritis, Rusija) – Lietuvos knygnešys, žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas.

Gimė pasiturinčio ūkininko šeimoje. Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas. 1879–1882 m. Marijampolėje lankė rusų pradžios mokyklą. Toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje, dalyvavo slaptame lietuvių ratelyje, platino draudžiamąją spaudą. Tėvų pasiūlymo stoti į Seinų kunigų seminariją atsisakė. Gimnaziją baigė 1890 m. Pradėjo bendradarbiauti laikraščiuose „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Ūkininkas“ ir kt. 1894 m. subūrė slaptą lietuviškai spaudai platinti „Sietyno“ draugiją, parengė jos įstatus, nuo 1894 m. kovo 26 d. jos pirmininkas.

1896 m. lapkričio 17 d. slapta išvažiavo į JAV pakviestas dirbti laikraščio „Garsas Amerikos lietuvių“ redakcijoje, 1898 m. jį redagavo. 1899–1901 m. su J. Montvila leido ir redagavo laikraštį „Viltis“, o nusipirkęs Amerikoje spaustuvę – 1903–1918 m. leido ir redagavo laikraštį „Darbininkų viltis“, taip pat leido knygas. 1910 m. Lietuvių spaudos draugijos narys. 1920–1924 m. „Sandaros“ redaktorius. 1924 m. grįžo į Kauną, 1926 m. vienas iš laikraščio „Lietuva“ redaktorių, 1930 m. leido ir redagavo savaitraštį „Žinių ir literatūros aruodas“.

Išėjęs į pensiją grįžo į gimtą Mokolų kaimą, rinko senus vertingus daiktus, Kaune buvo surengęs kapsų liaudies meno parodą. Tai tapo pagrindu steigti Marijampolės kraštotyros muziejų – V. Šlekys laikomas jo įkūrėju. 1945 m. lapkričio 16 d. sovietiniai okupantai jį areštavo ir ištrėmė į Sverdlovsko sritį.

• Rinkimai vaito, poezija, 1897 m.
• Vanagai ir toksai sapnas, poezija, 1902 m.
• Po meškino letena, poezija, 1906 m.

Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.