Smilkinkaulis

Smilkinkaulio žvynas sudaro žvyninę smilkinkaulio dalį (pars squamosa). Šią dalį iš viršaus riboja momeninis kraštas (margo parietalis), pereinantis į užpakalinėje dalyje esančią momeninę įlanką, iš priekio žvyną riboja pleištakaulinis kraštas. Žvyninę dalį nuo uolinės dalies skiria uolinis žvyno plyšys (fissura petrosquamosa), o nuo būgninės dalies - būgninis žvyno plyšys (fissura tympanosquamosa). Žvyno vidinis paviršius vadinamas smegeniniu (facies cerebralis), o išorinis - smilkininiu (facies temporalis). Su skruostikauliu jungiasi plona skruostinė atauga (processus zygomaticus), o jos pamate esantis sąnarinis gumburėlis riboja apatinio žandikaulio duobę (fossa mandibularis), į kurią įsistato jo krumplys. Smegeninis žvyno paviršius yra nelygus dėl jame esančių arterijų vagų.

Smilkinkaulio uolinei daliai priklauso į vidinę kaukolės dalį atsikišusi piramidė. Uolinės dalies pamatas yra atskirtas nuo būgninės dalies uoliniu būgnelio plyšiu (fissura petrotympanica). Piramidėje yra daug įvairių angų ir kanalų. Iš jų ryškiausiai matoma vidinė klausomoji anga (porus acusticus internus) ir miego arterijos kanalas (canalis caroticus).

Vidinę būgninę dalį iš išorės dengia ausies būgnelis. Ši sudėtinga smilkinkaulio dalis yra smilkinkaulio gilumoje joje yra daug kanalų ir vagų skirtingiems nervams bei kraujagyslėms.

Speninę smilkinkaulio dalį sudaro speninė atauga (processus mastoideus). Šios ataugos išorėje galime matyt speninę įlanką (incisura mastoidea), o šalia jos - pakauškinės arterijos vagą (sulcus arteriae occipitalis). Vidiniame ataugos paviršiuje aiškiai matoma riestinė ančio vagos (sulcus sinus sigmoidei) dalį, kurios kitas dalis sudaro momenkaulyje ir pakauškaulyje esančios bendravardės vagos. Speninės dalies viduje yra daugybė mažų ertmių, vadinamų speninėmis akutėmis (cellulae mastoideae).