Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

[[Kriūkai]] (1932)"},"nuo":{"wt":"1867"},"iki":{"wt":"1950 m."},"v1":{"wt":"Rusija2"},"r1":{"wt":"[[Suvalkų gubernija]]"},"p1":{"wt":"[[Naumiesčio apskritis]] (

Paežerėlių valsčius

55°04′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.07°š. pl. 23.41°r. ilg. / 55.07; 23.41

Paežerėlių valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Paežerėliai,
Kriūkai (1932)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernijaNaumiesčio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Šakių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasŠakių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRŠakių apskritis (1944–1950)

Paežerėlių valsčius (iki 1918 m. pabaigos Sviatošino valsčius, rus. гмина Святошинъ, lenk. gmina Światoszyn) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centrai – Kriūkai (kurį laiką – Paežerėliai).

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas 1867 m. Suvalkų gubernijoje. 1931 m. gegužės 22 d. 58 vietovės perduotos atkurtam Ilguvos valsčiui. Paežerėlių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šakių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1888 m. 4133
1923 m.
(išsamiau)
90430687871 gyvenvietė
1932 m.97503013 seniūnijų
1949-01-01
(išsamiau)
917 apylinkės

Vadovai

  • Petras Pakinkis, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.Apylinkė, 1949 m.
GegužiaiGegužių seniūnija-
GerdžiūnaiGerdžiūnų seniūnijaGerdžiūnų apylinkė
IlguvaIlguvos seniūnijaIlguvos apylinkė
JokūboniaiJokūbonių seniūnija-
KriūkaiKriūkų seniūnijaKriūkų apylinkė
LeoniškiaiLeoniškių seniūnijaLeoniškių apylinkė
MorkaiMorkų seniūnija-
PuniškiaiPuniškių seniūnija-
SutkaiSutkų seniūnijaSutkų apylinkė
TervydoniaiTirvydonių seniūnija-
ŽeimisŽeimių seniūnija-
Žemoji PanemunėPanemunės seniūnijaŽemosios Panemunės apylinkė
ŽuklijaiŽuklijų seniūnijaŽuklijų apylinkė
Iš viso:13 seniūnijų7 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Andruniškės vs.
  • Antubiškių (Kalmukų) k.
  • Baradiškių k.
  • Bartulių k.
  • Buožių k.
  • Burbų (Žemaitėlių) k.
  • Čerbiškės k.
  • Dulinčiškių k.
  • Eičiūnų k.
  • Eiginų k.
  • Gegužių k.
  • Gerdžiūnų k.
  • Ilguvos dv.
  • Ilguvos k.
  • Ilguvos Maž. vs.
  • Joginiškių k.
  • Jokūbonių k.
  • Jokūbonių Naujųjų k.
  • Juškių k.
  • Klaugių k.
  • Kmitiškės vs.
  • Kreivių k.
  • Kriūkų mstl.
  • Kulnių k.
  • Kumečių k.
  • Leoniškių I k.
  • Leoniškių II k.
  • Liepalotėlių (Bundžių) k.
  • Liudvinavos (Naudvario) plv.
  • Margovos (Naujienos) k.
  • Meškioliūnų k.
  • Mikniškės k.
  • Mišiūnų dv.
  • Morkų k.
  • Nareikų k.
  • Paežerėlių k.
  • Paizdagių k.
  • Pajotulių k.
  • Paluolių (Savalkėlių) k.
  • Pamiontkos (Padainių Balynių)
  • Panemuniškių k.
  • Patašių k.
  • Piesčių k.
  • Pypliškės k.
  • Prasčiūnų k.
  • Puidokų k.
  • Puniškių k.
  • Ranynės k.
  • Raponiškių vs.
  • Rimosiškių k.
  • Skardupių (Kedebliškių) k.
  • Soboliškių k.
  • Sutkiškių k.
  • Sutkų k.
  • Svetošino dv.
  • Svirgalų k.
  • Šalnynės (Žemliuvkos) vs.
  • Tirvidonių k.
  • Tūbiškių k.
  • Tučių k.
  • Tvirbutų plv.
  • Urlikiškės (Jonikynės, Eižikyn
  • Vaidgirio k.
  • Vedegiškių k.
  • Vedegiškių Nauj. k.
  • Zigmantiškės k.
  • Žeimio plv.
  • Žemosios Panemunės mstl.
  • Žuklijų k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4306 žmonės:

  • Lietuviai – 92,7% (3991);
  • Žydai – 3,6% (155);
  • Vokiečiai – 1,6% (70);
  • Kiti – 2,1% (90).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1883GegužiaiPranciškus Juškaitis, kunigas1961
1892ŠalnynėAntanas Sutkus, režisierius, pedagogas1968
1897SviatošinasKazys Germanas, valstybės veikėjas1980
1933GegužiaiAlbinas Vaičiūnas, kultūros istorikas2023
Viršus