Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Švenčionių herbas – pagrindinis Švenčionių miesto, Švenčionių seniūnijos ir Švenčionių rajono savivaldybės heraldikos atributas.

Švenčionių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Švenčionių herbas – pagrindinis Švenčionių miesto, Švenčionių seniūnijos ir Švenčionių rajono savivaldybės heraldikos atributas.

Aprašas

Herbo mėlyname lauke dvi viena virš kitos sidabrinės seliavos, plaukiančios į priešingas puses.

Istorija

Švenčionių herbas 1846 m.

Dvi žuvys atsirado Rusijos valdymo laikais, kai 1845 m. balandžio 6 d. caras Nikolajus I Švenčionių apskričiai patvirtino herbą. Perkirsto skydo viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduotas raitelis – tuomet Vilniaus gubernijos herbas, apatiniame mėlyname lauke – dvi viena į kitą plaukiančios žuvys – seliavos. Raitelis pagal Rusijos heraldikos tradicijas turėjo rodyti Švenčionių administracinę priklausomybę, o dvi seliavos, kad Švenčionių apskrityje, kaip tvirtinama herbo aprašyme, jų buvo gausu.

1920 m., kai Lenkija perėmė Rytų Lietuvą, Švenčionys iki 1939 m. priklausė kitai valstybei. Tuomet miesto herbe pagrįstai atsisakyta raitelio, paliktos tik dvi žuvys, o kad geriau atrodytų, pavaizduotos skyde viena virš kitos. Iš naujo svarstant Švenčionių miesto herbą, Lietuvos heraldikos komisija taip pat nutarė palikti dvi žuvis, kadangi jos XIX a. atsirado turbūt ne be vietos žmonių iniciatyvos.

Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas herbą patvirtino 1992 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. I-2884. Herbo etalono autorius – dailininkas Petras Savukynas.

Viršus