Egliškiai (Klaipėda)

Egliškiai
[[Vaizdas:|270px]]
Egliškiai
55°51′22″š. pl. 21°13′19″r. ilg. / 55.856°š. pl. 21.222°r. ilg. / 55.856; 21.222 (Egliškiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kretingalės seniūnija
Gyventojai (2021)	11
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Ẽgliškiai Kilmininkas: Ẽgliškių
Istoriniai pavadinimai	vok. Eglischken

Egliškiai (arba Ėgliškiai) – kaimas šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 1 km į pietryčius nuo Kretingos ir 2 km į šiaurės rytus nuo Kretingalės, tarp kelio Kretinga–Triušiai, Danės kairiojo kranto slėnyje. Ėgliškių evangelikų liuteronų senosios kapinės (XVIII–XX a. vidurys). Buvusi rytinė kaimo dalis dabar yra Kretingos rajone.

Kaime yra trys tvenkiniai – Ėgliškių rytinis tvenkinys, Ėgliškių šiaurinis tvenkinys ir Ėgliškių vakarinis tvenkinys. Kaimo šiauriniu pakraščiu praeina senasis Bajorų–Triušių–Klaipėdos kelias, už kurio prasideda Kretingos rajono savivaldybės Žalgirio seniūnijai priklausanti Ėgliškių dalis. Pakelėje stūkso senosios kaimo kapinės.

Vietovardis kilo nuo šaltiniuose minimo žemių savininko asmenvardžio Egle, kuris – greičiausiai latviškos kilmės – iš latv. egle 'eglė').

Kaimo apylinkėje žmonės gyvena nuo žalvario amžiaus.XIII a. vietovė priklausė Kretingos piliai, kurią 1252 m. užėmė, o 1263 m. galutinai pavergė Vokiečių ordinas.

XVII a. įsikūrė kaimas, kuris vokiškai vadinosi Nicolau Eglien (1687 m.), Eglien Nicklau (1736 m.), Eglien Niclau (1785 m.), Eglin Niclau oder Egglischken (1796–1802 m.), Egglischken (1802 m.), Eglischken (1860 m.), Eglien Niclau (1874 m.), Eglien Niklau (1883 m.), Eglin Niclau (1888, 1895 m.), Eglien Niclau (1898 m.).1898 m. liepos 1 d. prie Eglien Niclau buvo prijungtas Paupeln Jakob (Wentzken–Venckų) kaimas, kurio naujoji bendruomenė išsaugojo iki mūsų laikų Eglischken (Egliškių) vardą.

Kaimo gyventojai buvo lietuvių kilmės. Liuteronai priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei, o katalikai – Klaipėdos katalikų bažnyčios parapijai. 1944 m. didžioji dalis gyventojų pasitraukė į Vokietiją.

Po 1944 m. prijungta dalis buvusio Andulių kaimo žemių. 1950 m. Egliškiai perskirti į 2 dalis: pietvakarinė – palikta Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkei, o šiaurės rytinė – su kitais Bajorų apylinkės kaimais prijungta prie Kretingos rajono.

Danės slėnyje XX a. pabaigoje veikė žvyro karjeras, tapęs dirbtiniu vandens telkiniu, mėgstamiausia pietinės Kretingos miesto dalies gyventojų maudymosi vieta.