Golasekos kultūra

Golasekos kultūra – vėlyvojo bronzos ir geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Golasekos vietovę (Lombardija, Italija).

Golasekos kultūra nuo X a. pr. m. e. iki IV a. pr. m. e. pradžios, iki keltų atėjimo, buvo paplitusi Šiaurės ir Šiaurės vakarų Italijoje (Lombardija, Pjemontas).

Golasekos kultūros žmonės gyveno atvirose ir įtvirtintose gyvenvietėse, įkurtose Alpių perėjose ir prie upių. Būstai statyti ant akmeninių pamatų. Keramika – pūstašonės puodynės, puoštos linijų ir brūkšnelių ornamentu, dubenėliai.

Golasekos kultūra skiriama pagal laidoseną – mirusieji laidoti pilkapiuose, sudeginti, urnose. Kapą apdėdavo akmens luitais ar dideliais akmenimis. Pilkapiai 3–10 m skersmens, jų pagrindą juosė akmenų vainikas, akmenimis apdėdavo ir taką, vedantį į jį.

Golasekos kultūros gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, medžiojo ir žvejojo, prekiavo su etruskais, graikais, keltais (gintarą ir koralus mainė į aliejų, javus, vyną ir sūdytą mėsą), Halštato kultūros gyventojais – iš jų gaudavo druskos.