Lavoriškių piliakalnis

Lavoriškių piliakalnis
Lavoriškių piliakalnio vaizdas iš pietvakarių
Lavoriškių piliakalnis
Koordinatės	54°42′30″ š. pl. 25°38′20″ r. ilg. / 54.70833°š. pl. 25.63889°r. ilg. / 54.70833; 25.63889
Vieta	Vilniaus rajonas
Seniūnija	Lavoriškių seniūnija
Aukštis	5-6 m
Plotas	100x40
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmečio I p. - XVII a.
Žvalgytas	1965, 1978

Lavoriškių piliakalnis – piliakalnis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Lavoriškių pietvakarinėje dalyje, Vilnios dešiniajame krante, greta jos santakos su bevardžiu upeliu.

Išliko piliakalnio pietrytinio šlaito dalis ir papėdės gyvenvietė. Piliakalnio šiaurės rytinė dalis buvo sunaikinta 1904–1905 m. statant bažnyčią, kita dalis – 1934–1936 m., kasant žvyrą. Pietrytinis šlaitas iki 4 m aukščio, 37 m pločio. Į šiaurę nuo piliakalnio, Vilnios dešiniajame ir kairiajame krantuose buvusi papėdės gyvenvietė apima apie 1 ha plotą.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1965 m. ir 1978 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, tyrimų vadovai Vytautas Daugudis ir Jonas Stankus.

Vilnios dešiniajame krante aptikta 0,3-0,8 m storio III a. – VII a. kultūrinis sluoksnis, kuriame buvo pastatų liekanų, židinių, lipdytos lygiu, grublėtu ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos, geležies lydymo krosnelių liekanų, šlako. Vilnios kairiajame krante rasta XVI a. – XVII a. geležies lydymo žymių, šlako, žiestos keramikos. Manoma, kad piliakalnis naudotas nuo pirmojo tūkstantmečio iki m.e. pabaigos iki pirmojo tūkstantmečio vidurio, iš pradžių papėdės gyvenvietė įsikūrė Vilnios dešiniajame krante, vėliau – kairiajame krante.

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai
		Sužionių piliakalnis 34 km
	Gedimino pilis 24 km
	Papiškių piliakalnis 22 km	Leoniškių piliakalnis 10 km Didžiosios Kuosinės piliakalnis 14 km