Europos krepšinio čempionatas

1932 m. buvo įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuri pasiekė, kad krepšinis būtų įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Jau 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje, kur buvo įsikūrusi FIBA, buvo surengtas pirmasis Europos krepšinio čempionatas. Čempionate iš viso dalyvavo 10 rinktinių, vyko vienerios atrankos rungtynės tarp Ispanijos ir Portugalijos rinktinių. Tarpusavio rungtynių nugalėtoja tapo ir teisę dalyvauti čempionate iškovojo Ispanija, kuri vėliau iškovojo antrąją vietą. Pirmajame finale kovojo Latvija ir Ispanija, pergalę šventė Latvija 24:18. Latvija tapo pirmaisiais čempionais, tačiau nebuvo apdovanoti medaliais, kadangi ši apdovanojimų tradicija susiformavo vėliau. Pagal tuo metu galiojusią tvarką šalis nugalėtoja gaudavo teisę surengti kitą čempionatą, todėl antrasis čempionatas 1937 m. surengtas Latvijoje. Rygoje čempionatas vyko ne uždaroje arenoje, o atviroje aikštelėje, kadangi Latvija neturėjo tam tinkamos arenos. Antrajame čempionate triumfavo Lietuva nugalėjusi Italiją ir pirmąkart tapusi Europos čempionais. Šiame čempionate dalyvavo ir Egipto rinktinė, kuriai buvo leista dalyvauti, kadangi Afrikoje ji neturėjo varžovų. 1939 m. čempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno halėje. Lietuva išlaikė dominavimą Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo Europos čempionais, įveikę Latviją.

Dėl Antrojo pasaulinio karo septynerius metus čempionatas nebuvo rengiamas. Po jo, Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Latviją, pirmųjų čempionatų nugalėtojos išnyko iš Europos krepšinio geografijos. 1946 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vėl buvo surengtas Ženevoje, kur italas Džiuzepė Stefaninis (Giuseppe Stefanini) pademonstravo metimą šuolyje, o čempionais tapo Čekoslovakijos krepšininkai, įveikę italus. Čekoslovakiją į pergalę vedė Haroldas Mrazekas, kuris iki 1960 m. buvo laikomas vienu iš geriausių krepšininkų Europoje. 1947 m. čempionate debiutavo Tarybų Sąjungos ir Jugoslavijos rinktinės, kurios vėliau ilgą laiką dominavo Europos ir pasaulio krepšinyje. TSRS rinktinė jau debiutiniais metais tapo Europos čempione. Ji buvo sudaryta iš lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, rusų ir kitų tautų atstovų, dominavo visuose mačuose, varžovus įveikdama vidutiniu 25 tašku skirtumu. 1949 m. čempionatas įvyko Egipte. Jame, dėl nesaugaus tuometinio oro transporto, dalyvavo tik 4 rinktinės iš Europos. Šiame turnyre debiutavo Graikija, Turkija ir Nyderlandai, o dėl dalyvių stygiaus į čempionatą buvo pakviestos Libano ir Sirijos rinktinės. Čempionato nugalėtojais tapo šeimininkai egiptiečiai, įveikę prancūzus.

Nuo 1951 m. iki 1971 m. čempionatuose dominavo TSRS rinktinė, kuri tik kartą (1955 m.) netapo čempione. Tuomet TSRS rinktinė tenkinosi bronza, o čempionais tapo vengrai. 1961 m. pirmuosius medalius iškovojo Jugoslavijos rinktinė. Nuo sekančio, 1963 m. čempionato Lenkijoje, FIBA sprendimu buvo sumažintas dalyvių skaičius finaliniame etape iki 16 bei įdiegta kvalifikacijos sistema, siekiant patekti į finalinį etapą. Registracija liko atvira visiems, bet kvalifikacinio etapo metu buvo išsiaiškinama 16 finalinio etapo dalyvių. Nuo 1963 m. taip pat pradėtas rinkti naudingiausias čempionato žaidėjas, pirmąjį titulą pelnė ispanas Emilijanas Rodrigezas (Emiliano Rodziguez). Kita naujovė atsirado 1965 m., kai buvo nuspręsta turnyrą rengti ne viename, o keliuose čempionatą organizuojančios šalies miestuose. 1967 m. Suomijoje vykusiame čempionate pradėta daugiau dėmesio skirti žiniasklaidai, užsienio žurnalistams, čempionatas buvo rodomas per televiziją, detaliai fiksuota visa turnyro statistika. 1967 m. taip pat buvo išrinktas geriausių čempionato žaidėjų penketukas, į kurį pateko ir lietuvis Modestas Paulauskas.

1973 m. čempionate Radivojės Koračo vedami jugoslavai laimėjo auksą ir nukarūnavo iki tol aštuonis kartus iš eilės auksą laimėjusią TSRS rinktinę, Jugoslavija savo pasiekimą pakartojo 1975 ir 1977 metais. 1983 m. čempione pirmą kartą tapo Italijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. 1985 m. TSRS paskutinį kartą tapo čempionais. 1987 m. čempionais pirmą kartą tapo Niko Galio vedami Graikijos krepšininkai, antroje vietoje palikdama TSRS, kuri kitame čempionate užėmė tik trečią vietą. 1989 m. ir 1991 m. čempionatus laimėjo jugoslavai.

Prieš 1993 m. čempionatą Europos krepšinio geografijoje įvyko dideli pokyčiai, kadangi, subyrėjus TSRS ir Jugoslavijos valstybėms, atsirado keliolika naujų rinktinių. Viena iš jų – Kroatijos rinktinė – jau pirmuoju bandymu iškovojo bronzos medalius, o čempionais 1993 m. tapo šeimininkai vokiečiai. 1995 m., po 56 metų pertraukos, Europos krepšinio čempionate vėl dalyvavo Lietuvos rinktinė, kuri iškovojo sidabro medalius. Čempionais 1995 m., kaip ir 1997 m. bei 2001 m. tapo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje Europos krepšinyje dominavusi Jugoslavijos Federacinės Respublikos (sudarytos iš Serbijos ir Juodkalnijos) rinktinė. Tik 1999 m. Jugoslavijos dominavimą trumpam buvo nutraukę italai, kurie įveikė jugoslavus pusfinalyje ir privertė juos tenkintis trečiąja vieta.

XXI amžiaus pradžioje Europos krepšinyje ėmė ryškėti ispanų dominavimas. 2003 m. jie finale buvo priversti pripažinti Lietuvos rinktinės, kuri trečiąkart istorijoje tapo stipriausia Europos komanda, pranašumą. 2005 m. ispanai suklupo pusfinalyje, o čempionais antrą kartą istorijoje tapo Teodoro Papaluko vedama Graikijos rinktinė. 2007 m. ispanai buvo čempionato šeimininkai, tačiau finale po atkaklios kovos 59:60 turėjo pripažinti Rusijos rinktinės pergalę, o Lietuva, įveikusi buvusius čempionus – Graikijos rinktinę, iškovojo bronzą. 2009 m. Ispanija pagaliau nutraukė savo nesėkmių seriją ir septintu bandymu (iki tol pralaimėjusi visus 6 žaistus finalus) iškovojo Europos čempionų titulą, finale įveikusi Serbiją, kuri pakilo ant prizininkų pakylos po 8 metų pertraukos ir pirmą kartą kaip nepriklausoma valstybė (nebe Jugoslavija ar Serbija ir Juodkalnija). Kovoje dėl trečios vietos, pirmą kartą ketvirtfinalio barjerą peržengusius slovėnus įveikė graikai.

2015 m. Europos krepšinio čempionatas turėjo būti surengtas Ukrainoje, tačiau dėl šalyje kilusio karinio konflikto su Rusija, krepšinio renginys buvo perkeltas kitiems rengėjams. Pirmą kartą istorijoje čempionatas bus rengiamas keturiose šalyse – Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Latvijoje.

Čempionatas	Auksas	Sidabras	Bronza
1935 m. Šveicarijoje	Latvija	Ispanija	Čekoslovakija
1937 m. Latvijoje	Lietuva	Italija	Prancūzija
1939 m. Lietuvoje	Lietuva	Latvija	Lenkija
1946 m. Šveicarijoje	Čekoslovakija	Italija	Vengrija
1947 m. Čekoslovakijoje	Sovietų Sąjunga	Čekoslovakija	Egiptas
1949 m. Egipte	Egiptas	Prancūzija	Graikija
1951 m. Prancūzijoje	Sovietų Sąjunga	Čekoslovakija	Prancūzija
1953 m. TSRS	Sovietų Sąjunga	Vengrija	Prancūzija
1955 m. Vengrijoje	Vengrija	Čekoslovakija	Sovietų Sąjunga
1957 m. Bulgarijoje	Sovietų Sąjunga	Bulgarija	Čekoslovakija
1959 m. Turkijoje	Sovietų Sąjunga	Čekoslovakija	Prancūzija
1961 m. Jugoslavijoje	Sovietų Sąjunga	Jugoslavijos SFR	Bulgarija
1963 m. Lenkijoje	Sovietų Sąjunga	Lenkija	Jugoslavijos SFR
1965 m. TSRS	Sovietų Sąjunga	Jugoslavijos SFR	Lenkija
1967 m. Suomijoje	Sovietų Sąjunga	Čekoslovakija	Lenkija
1969 m. Italijoje	Sovietų Sąjunga	Jugoslavijos SFR	Čekoslovakija
1971 m. Vokietijoje	Sovietų Sąjunga	Jugoslavijos SFR	Italija
1973 m. Ispanijoje	Jugoslavijos SFR	Ispanija	Sovietų Sąjunga
1975 m. Jugoslavijoje	Jugoslavijos SFR	Sovietų Sąjunga	Italija
1977 m. Belgijoje	Jugoslavijos SFR	Sovietų Sąjunga	Čekoslovakija
1979 m. Italijoje	Sovietų Sąjunga	Izraelis	Jugoslavijos SFR
1981 m. Čekoslovakijoje	Sovietų Sąjunga	Jugoslavijos SFR	Čekoslovakija
1983 m. Prancūzijoje	Italija	Ispanija	Sovietų Sąjunga
1985 m. Vokietijoje	Sovietų Sąjunga	Čekoslovakija	Italija
1987 m. Graikijoje	Graikija	Sovietų Sąjunga	Jugoslavijos SFR
1989 m. Jugoslavijoje	Jugoslavijos SFR	Graikija	Sovietų Sąjunga
1991 m. Italijoje	Jugoslavijos SFR	Italija	Ispanija
1993 m. Vokietijoje	Vokietija	Rusija	Kroatija
1995 m. Graikijoje	Jugoslavija	Lietuva	Kroatija
1997 m. Ispanijoje	Jugoslavija	Italija	Rusija
1999 m. Prancūzijoje	Italija	Ispanija	Jugoslavija
2001 m. Turkijoje	Jugoslavija	Turkija	Ispanija
2003 m. Švedijoje	Lietuva	Ispanija	Italija
2005 m. Serbijoje ir Juodkalnijoje	Graikija	Vokietija	Prancūzija
2007 m. Ispanijoje	Rusija	Ispanija	Lietuva
2009 m. Lenkijoje	Ispanija	Serbija	Graikija
2011 m. Lietuvoje	Ispanija	Prancūzija	Rusija
2013 m. Slovėnijoje	Prancūzija	Lietuva	Ispanija
2015 m. Prancūzijoje (Kroatijoje, Vokietija ir Latvijoje)	Ispanija	Lietuva	Prancūzija
2017 m. Turkijoje (Izraelyje, Rumunijoje, Suomijoje)	Slovėnija	Serbija	Ispanija
2022 m. Vokietijoje (Čekijoje, Gruzijoje, Italijoje)	Ispanija	Prancūzija	Vokietija
2025 m. Latvijoje (Kipre, Suomijoje, Lenkijoje)	Vokietija	Turkija	Graikija

• Vėliava, valstybė (Iškovoti medaliai iki 2025 m. imtinai);

Dalyvavusių valstybių iškovoti medaliai:

• Sovietų Sąjunga ( auksas (14): 1947, 1951, 1953, 1957, 1959, 1961, 1963, 1965, 1967, 1969, 1971, 1979, 1981, 1985; sidabras (3): 1975, 1977, 1987; bronza (4): 1955, 1973, 1983, 1989);
• Jugoslavijos SFR ( auksas (5): 1973, 1975, 1977, 1989, 1991; sidabras (5): 1961, 1965, 1969, 1971, 1981; bronza (3): 1963, 1979, 1987);
• Ispanija ( auksas (4): 2009, 2011, 2015, 2022; sidabras (6): 1935, 1973, 1983, 1999, 2003, 2007; bronza (4): 1991, 2001, 2013, 2017);
• Lietuva ( auksas (3): 1937, 1939, 2003; sidabras (3): 1995, 2013, 2015; bronza (1): 2007);
• Serbija ( auksas (3): 1995, 1997, 2001; sidabras (2): 2009, 2017; bronza (1): 1999);
• Italija ( auksas (2): 1983, 1999; sidabras (4): 1937, 1946, 1991, 1997; bronza (4): 1971, 1975, 1985, 2003);
• Graikija ( auksas (2): 1987, 2005; sidabras (1): 1989; bronza (3): 1949, 2009, 2025);
• Vokietija ( auksas (2): 1993, 2025; sidabras (1): 2005; bronza (1): 2022);
• Čekoslovakija ( auksas (1) 1946; sidabras (6): 1947, 1951, 1955, 1959, 1967, 1985; bronza (5): 1935, 1957, 1969 1977, 1981);
• Prancūzija ( auksas (1) 2013; sidabras (3): 1949, 2011, 2022; bronza (6): 1937, 1951, 1953, 1959, 2005, 2015);
• Rusija ( auksas (1): 2007; sidabras (1): 1993; bronza (2): 1997 , 2011);
• Vengrija ( auksas (1): 1955; sidabras (1): 1953; bronza (1): 1946);
• Latvija ( auksas (1): 1935; sidabras (1): 1939);
• Egiptas ( auksas (1); 1949; bronza (1): 1947);
• Slovėnija ( auksas (1); 2017);
• Turkija ( sidabras (2): 2001, 2025);
• Lenkija ( sidabras (1): 1963; bronza (3): 1939, 1965, 1967);
• Bulgarija ( sidabras (1): 1957; bronza (1): 1961);
• Izraelis ( sidabras (1): 1979);
• Kroatija ( bronza (2): 1993, 1995).

Naudingiausių žaidėjų sąrašas:

Metai	Naudingiausias žaidėjas
1963	Emiliano Rodriguez
1965	Modestas Paulauskas ()
1985	Arvydas Sabonis ()
1987	Nikos Galis
1989	Dražen Petrović ()
1991	Toni Kukoč ()
1993	Christian Welp
1995	Šarūnas Marčiulionis
1997	Aleksandar Đorđević
1999	Gregor Fucka
2001	Predrag Stojaković
2003	Šarūnas Jasikevičius
2005	Dirk Nowitzki
2007	Andrei Kirilenko
2009	Pau Gasol
2011	Juan Carlos Navarro
2013	Tony Parker
2015	Pau Gasol
2017	Goran Dragič
2022	Willy Hernangómez
2025	Dennis Schröder