Ona Vytautienė (mirė 1418 m. rugpjūčio 31 d. Trakuose) – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona.

Ištekėjo už Vytauto apie 1370 m.

Ona du kartus padėjo savo vyrui Vytautui ypač sunkiomis jo gyvenimo aplinkybėmis: pirmą kartą išvaduodama jį iš Krėvos pilies (1382 m.), kur jam grėsė jo tėvo Kęstučio likimas arba ilgametis kalėjimas, ir antrą kartą (1389 m.) po nepavykusio sąmokslo paimti klasta Vilnių.

Didžioji kunigaikštienė Ona buvo Astravos (1392 m.) ir Salyno (1398 m.) derybų dalyvė. Ji gerai išmanė aukštosios Lietuvos politikos reikalus. Vokiečių ordinas, visuomet turįs tikslių žinių apie Lietuvos visuomeninius ir politinius santykius, labai aukštai vertino didžiosios kunigaikštienės Onos politinį vaidmenį Lietuvoje. Jis įvairiomis dovanomis stengėsi pelnyti jos palankumą, pavyzdžiui, 1408 m. Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas pasiuntė jai muzikos instrumentus − klavikordą ir portatyvą. 1413−1414 m. žiemą ji priėmė flamandų keliautoją ir diplomatą Žilberą de Lanua. Gavęs žinią apie jos mirtį, Vokiečių ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę šv. mišias ir vigilijas visose Ordino bažnyčiose.

Ona Vytautienė palaidota Vilniaus katedroje.