Vytautas Šapranauskas (1958 m. balandžio 19 d. Vilniuje – 2013 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos aktorius, televizijos laidų vedėjas, humoristas.
| Vytautas Šapranauskas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1958 m. balandžio 19 d. Vilnius |
| Mirė | 2013 m. balandžio 18 d. (54 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | 2013 m. balandžio 21 d. Menininkų kalnelyje |
| Sutuoktinis (-ė) | Daiva Šapranauskienė |
| Vaikai | Gytis, Judrė |
| Veikla | Aktorius, laidų vedėjas, humoristas |
| Sritis | Teatras, kinas, TV |
| Organizacijos | LRDT, VVMT, Domino teatras |
| Išsilavinimas | Aukštasis |
| Alma mater | Lietuvos valstybinė konservatorija 1976–1980 m. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Pasak Teatro sąjungos pirmininko Ramučio Rimeikio, „vienas talentingiausių Lietuvos scenoje ir komiško, ir dramatiško plano“.
Biografija
1976–1980 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (kurso vad. Algė Savickaitė ir Vitalijus Lanskojus).
1977–1990 m. dirbo rusų dramos teatre, jame suvaidino savo pirmajame spektaklyje. 1990–2005 m. vaidino Vilniaus mažajame teatre, 2008-2013 m. „Domino“ teatre.
Pasižymėjo neeiliniais improvizacijos sugebėjimais, aštriu liežuviu, puikiu humoro jausmu, mėgo juodą humorą. Su „Juodojo humoro klubu“ keliavo po Lietuvą.
Garsino ir animacinius filmus „Up“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“. Buvo vyriškų drabužių „Pierre Cardin“ veidu Lietuvoje.
Iš gyvenimo pasitraukė prieš pat savo 55-ąjį gimtadienį. Aktoriaus aplinkos žmonių teigimu, buvo bandęs nusižudyti ir anksčiau, paskutinį sykį – prieš kelias savaites iki mirties. Aktorius prieš mirtį telefonu išsiuntė kelias trumpąsias žinutes apie tai, jog gyvenimo kelią jis jautėsi jau įveikęs.
Interviu teigė, kad visuomet dėvįs kaukę ir niekuomet iki galo neatsiveriąs net artimiausiems žmonėms. Pasak Arūno Sakalausko, Šapranauskas buvo vienišas; kentėjo dėl savo populiarumo ir savo TV laidų kokybės: „talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikį“.
Buvo pašarvotas Vilniaus mažajame teatre. Palaidotas Menininkų kalnelyje (Antakalnio kapinės).
Asmeninis gyvenimas
Buvo vedęs du kartus, antroji žmona – Daiva Šapranauskienė, su kuria susilaukė sūnaus ir dukters. 2012 m. rugsėjį su ja išsiskyrė
Sūnus Gytis Šapranauskas vadovavo klubui „Tas Pabas“, LNK seriale „Kriminalistai“ suvaidino jauną turčių, debiutavo TV6 humoro laidoje „TV šeškas“, dirbo reklamos srityje, buvo padavėjas. Dukra Judrė Šefildo universitete (D. Britanija) studijavo archeologiją.
8 metus gyveno su Rimante Valiukaite.
Nuo 2008 m. draugavo ir ne vienerius metus gyveno kartu su giminaite (Šapranausko senelės sesers proanūke)pop grupės „ŠarkA“ nare Ieva Stasiulevičiūte (g. 1989 m.), buvusia grupės „YVA“ nare, Šapranausko asistente TV3 laidoje „Puikusis šou“.
Laisvalaikiu mėgo žvejoti.
Televizija
1993–1998 m. Baltijos televizijos įgarsintojas. Paskutiniais gyvenimo metais buvo žinomas kaip populiarių TV laidų vedėjas televizijos kanalo TV3 laidose: „Šapro šou“, „Puikusis šou“ (kartu su Asta Baukute), „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“, jo dukterinio kanalo TV6 laidoje „TV šeškas“ ir kt.
Dalyvavo TV talentų šou „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“ laidose kaip žiuri narys.
Teatras
- Rusų dramos teatras
- 1977 m. „Skutarevskyje” (rež. V. Lanskojus)
- 1981 m. „Grįžtamasis ryšys” (rež. V.Zacharovas)
- 1981 m. „Arena” (rež. I.Nikolajevas)
- 1982 m. „Slenkstis” (rež. S.Koromščikovas)
- 1986 m. „Snieguolė ir septyni nykštukai” (rež. J.Popovas)
- 1987 m. „Ekspromtas” (rež. A.Vilkinas)
- 1988 m. „Meistras ir Margarita” (rež. R.Viktiukas)
- 1989 m. „Kvietimas į ešafotą” (rež. G.Gladijus)
- Vilniaus mažasis teatras (rež. Rimas Tuminas)
- 1990 m. A.Čechovo „Vyšnių sodas”
- 1990 m. V.Kukulo ir R.Tumino „Čia nebus mirties”
- 1992 m. B.Brechto „Galilėjus”
- 1994 m. G.Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie”
- 1997 m. M.Lermontovo „Maskaradas”
- 2001 m. N.Gogolio „Revizorius”
- 2002 m. S.Becketto „Belaukiant Godo”
- 2005 m. A.Čechovo „Trys seserys”
- Domino teatras
- 2008 m. „Vilnius–Dakaras” (rež. Kostas Smoriginas)
- 2009 m. „Mano žmonos vyras” (rež. K.Smoriginas)
- 2010 m. „Nuodėmių miestas” (O. Šapošnikovas)
- su K. Smoriginu ruošėsi statyti Sigito Parulskio pjesę „Purvas” (parašytą specialiai V. Šapranauskui).
Filmografija
- 1981 – Medaus mėnuo Amerikoje, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1981 – Tomis Retereris. Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1981 – Šokėjas. Lošimas be kozirių, rež. Algimantas Kundelis
- 1981 – Aplombovas. Vestuvės, rež. Michailas Jevdokimovas, LTV
- 1981 – Stiprus jausmas, rež. Michailas Jevdokimovas, LTV
- 1984 – Svečias. Turtuolis, vargšas…, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1983 – Kristis Dadženas. Velnio mokinys, rež. Artiomas Inozemcevas, LTV
- 1985 – Sofija Kovalevskaja, rež. Ajana Šachmalijeva, Lenfilm
- 1986 – Chameleono žaidimai, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1987 – Vasilis. Tėvas, rež. Algimantas Galinis
- 1994 – Guinevere, rež. Jud Taylor, Hearst Entertainment (JAV)
- 1996 – Kvapas. Pagunda, rež. Bronius Talačka
- 1996 – Duobkasiai, rež. Algis Matulionis
- 1997 – Kelionė su „Camel“, rež. Algis Matulionis
- 1998 – Albinas Stinkis. Aušros sūnūs, rež. Bronius Morkevičius, LKS
- 2003 – Banditas Husaras. Lietuviškas tranzitas, rež. Evaldas Kubilius
- 2004 – Užkalbėtojas. The Keeper of Time, rež. Robert Crombie, Harvest Entertainment (JAV)
- 2006 – Siuvėjas Vaiskopfas. Vilniaus getas, rež. Audrius Juzėnas
- 2006 – Sargas. Anastasija, rež. Maris Martinsons
- 2008 – Advokatas Paulius. Moterys meluoja geriau, rež. Raimundas Banionis
- 2009 – Tėvas. Lernavan, rež. Maratas Sargsyanas
- 2010 – Prodiuseris. Zero 2, rež. Emilis Vėlyvis
- 2012 – Valentinas. Valentinas vienas, rež. Donatas Ulvydas, Simonas Aškelavičius, Edita Kabaraitė
- 2014 – Algis. Redirected, rež. Emilis Vėlyvis.
Diskografija
- 2002 m. – Šapro Šou
- 2010 m. – Šapro hitų karoliukai
Įvertinimas
- 1997 m. „Kristoforo“ statulėlė (geriausias dramos aktorius) už Kunigaikščio Zvezdičiaus vaidmenį spektaklyje „Maskaradas“