| Vyžuona | |
|---|---|
 Vyžuona ties Juodupe | |
| Ilgis | 34,1 km |
| Baseino plotas | 320,9 km² |
| Vidutinis debitas | 2,62 m³/s |
| Ištakos | Vyžuona |
| Žiotys | Nemunėlis |
| Šalys | Lietuva |
Vyžuona – upė šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone; Nemunėlio dešinysis intakas. Prasideda Vyžuonos ežere, į vakarus nuo Lukštų, 7 km į šiaurės rytus nuo Rokiškio. Kartais Vyžuonos ištaka laikomas Ūdrupio upelis, įtekantis į Vyžuonos ežerą (su juo Vyžuonos ilgis – 40 km). Teka į šiaurę, nuo Juodupės – į vakarus. Įteka į Nemunėlį 139 km nuo jo žiočių, į šiaurę nuo Panemunio.
Intakai: Šaltoja, Juodupė, Skardžius, Pientauka, Lakštena, Minava, Fermos upelis, Drūčupis (dešinieji), Valeikupis, Butėniškio upelis, Valkšna (kairieji).
Debitas iki santakos su Juodupe 0,92 m³/s, žemupyje – 2,62 m³/s. Vyžuona paprastai užšąla lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, ledus neša kovo pabaigoje – balandį. Ledo storis siekia iki 37 cm, vidutiniškai ledo danga laikosi 109 dienas (1941–1942 m. žiemą laikėsi 156 dienas). Juodupėje ant upės įrengtas 7 ha tvenkinys.
Svarbesnės gyvenvietės prie Vyžuonos: Stoniškis, Juodupė, Maineivos, Čedasai, Naujasodė, Viršilai.
Upėvardžio kilmė miglota. Bandoma sieti su žodžiu vyžti („pinti vyžas“) spėjant, kad jo pirminė reikšmė galėjo būti „lankstyti, vingiuoti“.