Vitruvijaus žmogus (it. L'uomo vitruviano) – Italijos renesanso tapytojo Leonardo da Vinčio piešinys, datuojamas 1490 m. Piešinys buvo įkvėptas Senovės Romos rašytojo, architekto Vitruvijaus darbų.
Piešinyje pavaizduotas nuogas vyras dvejose padėtyse, išskėstomis rankomis ir kojomis, apibrėžtas apskritimu ir kvadratu.
Amerikiečių meno tyrinėtojas Carmen C. Bambach teigė, kad Vitruvijaus žmogus yra „vienas iš visų laikų labiausiai atpažįstamų Vakarų civilizacijos simbolių“. Šis kūrinys laikomas unikalia meninio ir mokslinio darbo sinteze bei vienas iš Brandžiojo renesanso pavyzdžių, lygiai taip pat kaip pats Leonardas da Vinčis laikomas „renesanso žmogumi“. Britų meno istorikas Martinas Kempas šį piešinį vadina „žymiausiu piešiniu pasaulyje“.
Šis piešinys demonstruoja da Vinčio kocepciją apie idealias žmogaus kūno proporcijas. Savo užrašuose da Vinčis kūrinį pavadino Le proporzioni del corpo umano secondo Vitruvio (Žmogaus figūros proporcijos pagal Vitruvijų).
Šį kūrinį italas nupiešė 1490 m. dirbdamas Milane, o vėliau perdavė savo mokiniui Francesco Melzi. Vėliau jis atsidūrė da Vinčio piešinių publikacijoje ir labiau išgarsėjo. XVIII a. piešinys atiteko italų tapytojui Giuseppe Bossi, kuris 1822 m. jį pardavė Venecijos Akademijos galerijai. Nuo to laiko kūrinys laikomas šioje įstaigoje ir retomis progomis demonstruojamas viešai.
2019 m., minint 500-ąsias da Vinčio mirties metines, Vitruvijaus žmogus buvo paskolintas ir demonstruojamas Luvre.